Viso pasaulio aviacijos rinka nuolatos auga. Prie to stipriai prisideda vis gerėjanti Azijos šalių ekonomika. Geresnė ekonomika – geresni uždarbiai, o tai leidžia žmonėms keliauti. Ne išimtis Kinijos rinka. Tai labai didelė šalis, turinti daugiau nei milijardą gyventojų. Septintadalį to, kas šiuo metu gyvena Žemėje.
Dešimtmečiai juodo bei sunkaus darbo valstybėje sukūrė tikrą ekonomikos stebuklą. Vienas varganesnių kraštų tapo antrąja pagal dydį pasaulyje ekonomika. Išaugo milžiniški metropoliai, pilni pramogų. Vis daugiau ne tik vietinių, bet ir atvykusių iš svetur ėmė atrasti paslėptus perliukus. Taip per labai trumpą laiką kinai tapo vienais didžiausių ir aviacijos kelionių rinkoje.
Pagal pasitvirtintus vietinius planus, 2030 metais kinai vienareikšmiškai turi būti pirmieji kelionių lėktuvais sąrašuose. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, kinai jau pernai pralenkė amerikiečius.
Tiek procentinis, tiek grynasis keleivių skaičiaus prieaugis šioje šalyje kasmet šuoliuoja įspūdingu tempu ir nesimato, kada jie nusistovės. Vis dar yra žmonių, kurie iki tol negalėjo sau leisti skrydžių lėktuvais, bet vis gerėjanti ekonomika juos pakelia iki tokio lygio. Ir vis tiek dar dešimtys milijonų laukia savo gyvenimo pagerėjimo.
Tačiau geri laikai tęsiasi ne visada. 2019 metų pabaigoje pamažu prasidėjęs naujojo viruso susirgimų augimo vajus šiemet pavirto į epidemiją. Pradžioje pačių kinų valdžios iniciatyva buvo apribotas susisiekimas su susirgimo epicentru, bet augant susirgimų skaičiui ir geografijai padėtis greitai keitėsi.
Daugelis pasaulio avialinijų sustabdė ne tik reguliarius, bet ir užsakomuosius skrydžius į Kiniją. Pačios Kinijos provincijos, kaip kad Honkongas, nutarė gerokai apriboti susisiekimo kelius su žemynine šalies dalimi. Galiausiai patys kinai ėmė baimintis masinio susibūrimo vietų. Tarp jų ir kelionių lėktuvais.
„Bloomberg“ paskelbtais naujausiais duomenimis, buvusi pirmoji aviacijos rinka nusirito iki 25 vietos. Joje galynėjasi su Portugalija. Konkretesniais skaičiais kalbant, per mėnesį nuo karantino pradžios susidarė 10,4 milijono užimtų kėdžių lėktuve skirtumas. Tai daug ar mažai?
Jei etalonu pasirinktume šiuo metu patį masiškiausiai gaminamą lėktuvą „Boeing 737“, kurių per keturis dešimtmečius pagaminta net 10 tūkstančių, susitartume, kad vidurkis jame galinčių skristi žmonių yra 200. Gautume 52 000 lėktuvų skaičių.
Žinoma, yra didesnių ir mažesnių lėktuvų. Atstumas tarp skrydžio maršrutų nedidelis, tad tas pats lėktuvas per dieną atlikdavo ne vieną skrydį, tačiau neabejotinas faktas, kad dešimtys tūkstančių skrydžių neįvyksta. Kitaip sakant, kas minutę į orą pakyla bent vienu lėktuvu mažiau, nei buvo iki tol.
