Kad ir kokios smagios būtų Kalėdos, bet Indijoje tai nėra itin populiari šventė. Laisvadienis pirmąją Kalėdų dieną yra skirtas nepriklausomai nuo išpažįstamos religijos, bet Kalėdas viso labo švenčia tik apie 25 mln. indų krikščionių, kurie tesudaro mažiau nei 3 proc. visų Indijos gyventojų.
Tikima, kad Kalėdas švęsti Indijoje pradėta dar šventojo apaštalo Tomo laikais. Misionieriška apaštalo Tomo kelionė po Indiją subūrė pirmuosius Indijos krikščionis, tačiau Kalėdų šventimo tradicijas sustiprino pietų Indijoje įsitvirtinę kolonistai iš Europos. Turistų pamėgtoje Goa bei Keralos provincijose iki šiol stovi pirmųjų Indijoje išsilaipinusių europiečių statytos bažnyčios, kur šiandien garsiausiai ir skamba Kalėdų varpai.
Spalvingoje Indijoje Kalėdos nėra (arba neatrodo) tokios blizgios kaip Vakarų šalyse. Azijietiško kičo su Santa Klausais ar kinų perpieštais kalėdiniais Kristaus paveikslėliais teko matyti vos keliose krautuvėlėse. Ko gero, komercializuoti Kalėdų indams neapsimoka, nes tų, kas pirktų „Kalėdas“, šalyje yra per mažai.
Iš šiaudų po palmėmis surestos prakartėlės su žaislinėmis šventosios šeimos figūrėlėmis bei prie namų pakabintos šviečiančios popierinės Betliejaus žvaigždės, kurios parodo, kad šiuose namuose yra švenčiamas Jėzaus Kristaus gimimas, yra bene vieninteliai ryškiausi ir atpažįstami Kalėdų simboliai.
Ko gero, tik atsidūrus kitoje kultūrinėje aplinkoje gali suprasti, kaip esi stipriai paveiktas „coca-colinių“ Kalėdų įvaizdžių. Šįkart Indijoje nebuvo jokių dirgiklių, kurie skatintų vartoti ir kitaip dirbtinai kurti Kalėdų dvasią, tad nekalėdiškos Kalėdos leido atrasti jų tikrąją prasmę.
Vietoj kalėdinės eglutės (jos Indijoje neauga), indai savo namuose spalvingomis girliandomis puošia kokosų palmės ar mangų medžio šakas. Per Kalėdas jie mėgsta saldumynus. Populiarūs namuose gaminami ryžių ir cinamono, susukto į bananų lapą, saldainiai bei kepti slyvų keksai. Mažieji Indijos katalikai per Kalėdas laukia Christmas Baba, kuris veža dovanas arklių traukiamu vežimu (nei elniai Indijoje skraido, nei yra sniego, kur būtų tempiamos indiškojo Kalėdų senelio rogės).
Spalvingos Kūčių nakties mišios užsitęsia iki paryčių
Išskirtinės šventinės vakarienės Kalėdų išvakarėse indai neturi, tačiau vadinamosios Bernelių arba Piemenėlių mišios Indijos katalikams yra vienas svarbiausių Kalėdų šventės akcentų.
Po improvizuotos Kūčių vakarienės pajūrio žuvies restorane, prieš vidurnaktį su rikša nudardėjome prie didžiausios Kolavam miestelio bažnyčios.
Palyginus su santūriai papuoštais Kolavam pajūrio restoranais ir viešbučiais, pačiame miestelyje Kalėdų nuotaika jaučiama kur kas stipriau. Vien kelias bažnyčios link buvo išpuoštas spalvingomis mirksinčiomis girliandomis, o pakeliui esančių namų durys ir langai iškabinti krikščioniškose Azijos šalyse itin populiariomis šviečiančiomis spalvoto popieriaus kartoninėmis žvaigždėmis (beje, panašiomis prekiauja ir „Ikea“).
Spalvotomis neoninėmis lemputėmis nusagstytas bažnyčios fasadas mirgėjo iš tolo, o garsas, kuris sklido pro atvirus bažnyčios langus ir duris, buvo tokio stiprumo, kad apie netrukus prasidėsiančias Piemenėlių mišias girdėjo visas miestelis. Kalėdinės indų giesmės – bolivudiško muzikos stiliaus su šiek tiek žinomų amerikietiškų kalėdinių hitų priemaišomis, tad šventoriuje, kur – smėlis ir palmės, net nenorėdamas judini klubus.
Nesvarbu, ar eitum į induistų šventyklą ar katalikų bažnyčią, Indijoje privalu nusiauti ir prie durų palikti batus. Bažnyčioje Kūčių vakarą buvome tik keli užsieniečiai, todėl greitai atsidūrėme dėmesio centre. Džiaugiamės, kad šįkart dėl sakralios Dievo šventovės aplinkos indai buvo kuklesni ir mums pavyko išvengti jų taip mėgstamo selfių darymosi su užsieniečiais. Neįsivaizduojame, kur vėliau nukeliauja tos nuotraukos, tačiau per kelias savaites, kol esame Indijoje, su indais jau „prisiselfinome“ keliasdešimt kartų.
Bažnyčia prisirinko sausakimša, o tie, kas nerado vietos suoluose, susirangė ant žemės, o netilpusieji Dievo namuose – gausiai susėdo ant pajūrio smėlio, kuriuo išpiltas visas šventorius. Indijos bažnyčios yra šviesios ir spalvingos, tačiau į mišias gausiai susirinkusios ryškiaspalviais sariais pasipuošusios moterys bažnyčią nudažė dar ryškesnėmis spalvomis.
Maloniai nustebino, kad dar prieš prasidedant mišioms, kunigas priėjo prie kiekvieno užsieniečio atskirai pasisveikinti, palinkėdamas gražių šv. Kalėdų, o mišių metu vis prakalbdavo angliškai, kad suprastume skelbiamą Dievo žodį. Besisukantys ventiliatoriai ir praviri langai sunkiai sklaidė vidurnaktį vis dar tebesilaikantį +30 °C tvankų karštį. Tik paryčiais, suskambus varpams, Indijos katalikai paskelbė Išganytojo gimimą.
Katalikų žvejų šeimų fiesta paplūdimyje
Pietų Indijos katalikai, ypač Kovalam uosto žvejai, turi tradiciją su savo šeimomis Kalėdas švęsti paplūdimiuose. Nuo ankstyvo ryto viena po kitos į krantą suplaukia spalvingai papuoštos žvejų valtys, iš kurių išsilaipina šeimos.
Taip, kaip lietuviai Kalėdas praleidžia įdribę į sofas, nepakildami nuo gausaus vaišių stalo, indai pirmąją Kalėdų dieną neišlipa iš vandens. Ir vaikai, ir jų tėvai bei seneliai nepailsdami pliuškenasi šiltoje Arabijos jūroje ir vieni kitus sveikina su Kalėdomis. Pajunti, kad atėjusios Kalėdos sklando ore, kuris įkaitęs iki +35 °C, ir šoki į bangas.
Iš žvejų valčių, kurios migruoja iš vieno paplūdimio į kitą, įdienojus vis garsiau skamba muzika, liejasi alkoholis. Turistams rekomenduojama vengti būti Kalėdas paplūdimyje švenčiančių indų būryje, tačiau nykštukais perrengti vaikai ir po Kalėdų senelio kaukėmis pasislėpę paaugliai neatrodo esantys pavojingi. Saugotis reikia tik valčių, kurios paplūdimyje švartuojasi visai šalia žmonių.
Vakarėlis paplūdimyje neužsitęsia ir baigiasi vos saulei nusileidus, nes švęsti Kalėdas indai turi tik vienos dienos išeiginę.
Daugiau kelionių istorijų ir nuotraukų rasite autorių tinklaraštyje Kelionių prieskoniai bei keliautojų Instagram paskyrose: @ieva.basa ir @tbasarovas
