Kai kurie su tėvais leidžiasi ir į didesnių iššūkių reikalaujančius žygius, pavyzdžiui, kopia į kalnus. Tačiau kad ir kur keliautumėte, greičiausiai turėsite keletą standartinių situacijų, dovanosiančių jums šias tris patirtis.
1. Atviras pokalbis
Greitas gyvenimo tempas turi daugybę privalumų, tačiau nemažiau iš mūsų ir atima. Viena iš tokių netekčių – galimybė nuolat ir gyvai bendrauti su artimaisiais. Pagalvokite: kiek kartų per mėnesį susitinkate su savo mama ir tėčiu? Jei jie gyvena Lietuvoje, greičiausiai bent kartą per mėnesį juos aplankote. Na, kartą per du mėnesius. Jei šiuo metu įsikūrėte užsienyje, tikriausiai viešnagė vaikystės namuose apsiriboja vienu-dviem kartais per metus.
Per tuos retus susitikimus galite ir neturėti progų pavakaroti kartu ir iš širdies pasikalbėti. Tačiau tokių galimybių tikrai pasitaikys, jei keliausite kartu su tėvais (broliais, sesėmis ir kitais artimiausiais žmonėmis).
Net ir aktyviai praleidę visą dieną vakare greičiausiai maloniai ilsėsitės prie židinio ar stebėdami saulėlydį. Štai ir proga paklausti, kaip gyvena mama, ką ji iš tiesų jaučia, papasakoti apie savo gyvenimą, darbą, pasitarti dėl jus neraminančių pokyčių ir panašiai.
2. Bendri nuotykiai ir prisiminimai
Yra žmonių, kurie patiria nuotykių vos atsikėlę ir išėję iš savo namų. Tačiau dauguma vis dėlto kasdienybėje gyvena pilkesnių atspalvių gyvenimą. Ryškių spalvų įneša būtent kelionės. O kai į jas leidiesi su artimaisiais, gimsta bendri prisiminimai.
Atsitikimą, kai senelis žvejodamas Norvegijoje sugavo didžiausią savo gyvenime žuvį, greičiausiai anūkai pasakos savo vaikams. O tai, kad močiutė, nežinia kodėl, bet atostogaudama Graikijoje nutarė išbandyti šuolį su guma – žinos net proanūkiai.
Bendri nuotykiai suartina ir poras, ir tėvus su vaikais. Sukurti juos galima kiekvienoje kelionėje.
3. Naujos tradicijos
Jau yra žmonių, kurios įprastas šeimos šventes nusprendžia minėti ne namuose, bet keliaudami. Gimtadieniai, Kalėdos ar Velykos – visai nesvarbu, kokia proga. Šeimos kelionė gali tapti bendra ir visus vienijančia tradicija.
Tokiu atveju, kai šventės sutinkamos ne namuose ir įprastoje aplinkoje, dovaną gauna ne tik „kaltininkas“ (jei, tarkime, keliaujama gimtadienio proga), bet ir visi keliaujantys. Įspūdžių ir nuotykių neatstos jokios dovanos ir kalnas skanaus mamos maisto. Beje, ir jai bus proga pailsėti.