Pasitinkantis lietus
Jokia paslaptis, kad planuoti Lietuvoje atostogas gana rizikinga. Ne kartą patys esame nusvilę dėl šalies orų, kai išvykę graužėmės, jog pamiršome lengvas pavasarines striukes.
Iš pradžių plano ašis buvo stovyklavimas prie vieno iš ežerų. Galbūt oficialiame kempinge, o galbūt nuošalioje vietoje, kurią žino nedaugelis. Turėjome keletą pasirinkimo variantų, tačiau galiausiai apsistojome ties Nida. Ir tam buvo kelios priežastys.
Pirma, orai nieko optimistiško nežadėjo – lietus, 18–20 laipsnių termometro stulpelio skurdūs rodmenys. Tad net ir tokiu oru, jei visą laiką lytų, Nidoje yra ką veikti. Priešingai nei atokioje vienatvėje prie ežero. Antra, maistą gaminti ant laužo pliaupiant lietui – ne itin viliojanti mintis. Trečia – nauja palapinė dar neišbandyta, tad nuolat ore tvyrojo klausimas, kiek lietaus parų ji gali atlaikyti. Bet to, vykstame su penkerių metų vaiku, kuriam pramogų ir linksmybių reikia daugiau nei per lietų melancholiškai nusiteikusiam suaugusiajam, kuriam pakaktų šilto apkloto ir knygos.
Tad štai mes ir prie Nidos kempingo – kelios valandos kelionės iš Vilniaus neprailgsta. Eilių prie kelto taip pat nesutikome – pirmadienio rytas. Ir, žinoma, apniukęs oras.
Kempingo privalumai
Atvykstame perpiet. Apie 14 val. Paprastai į kempingą ir galima atvykti nuo 14 val. Išvakarėse skambiname į kempingą, ar yra vietos. Buvom patikinti, kad vietos daug, stovyklautojų mažai, tad galime atvykti ir anksčiau. Nors puikaus oro metu – kas pirmesnis, tas gudresnis.
