Dar viena Europos sostinė nori riboti trumpalaikę būsto nuomą per „Airbnb“ – Praha nenori būti vienu dideliu viešbučiu, todėl esą ketinama imtis pakeitimų, kurie lems, kad turistams bus sunkiau išsinuomoti butą šiame mieste, rašo gazeta.pl.
Praha nėra pirmas miestas pasaulyje, kuris nori tokių pokyčių. Trumpalaikę nuomą riboti siekia ir Barselona, Madridas, Maljorkos Palma, Amsterdamas, Berlynas.
Kaip teigiama, tokia nuomos rūšis turi didelės įtakos miestų nekilnojamojo turto kainoms. Nuolatiniai gyventojai skundžiasi augančiomis ilgalaikės nuomos kainomis, kurios tampa sunkiai įkandamos. Be to, skundžiamasi triukšmu, vakarėliais, kuriuos turistai dažnai rengia trumpam išnuomotuose butuose, netvarka laiptinėse ir pan.
Prahos meras žada grąžinti miestą gyventojams. „Airbnb pavertė Prahą savotišku išbarstytu viešbučiu ir ėda miestą iš vidaus“, – teigė Z.Hribas. Jis siūlo, kad trumpalaikės nuomos paslaugas galėtų teikti tik tie nekilnojamojo turto savininkai, kurie nuomojamuose būstuose iš tikrųjų gyvena, turistams juos užleisdami tik trumpam arba dalindamiesi tuo butu, kai turistams išnuomoja tik vieną ar kelis kambarius, bet ne visą butą.
Be to, Prahos meras tvirtina, kad anksčiau buvo lengviau kontroliuoti turistų srautus miestuose, nes statybos leidimai būdavo išduodami patvirtinus viešbučių ir nakvynės vietų juose skaičių. O atsiradus tokioms platformoms kaip „Airbnb“ nakvynės vietų kritiškai padaugėjo, kontroliuoti to jau nebeįmanoma.
Prahoje gyvena apie 1,3 mln. gyventojų, o 2018 metais Čekijos sostinę aplankė arti 8 mln. turistų.
Kiti miestai Europoje jau kelerius metus kalba apie tai, kad trumpalaikė nuoma patogi turistams, bet nenaudinga vietiniams. Tarkim, Barselona dėmesį kreipia ne tik į „Airbnb“, bet ir kitą panašiai veikiantį portalą „HomeAway“, siekiama bausti juos, jeigu atsiras skelbimų apie išnuomojamus butus, kurių savininkai neturi tam leidimo. Be to, be specialios licencijos žmogus gali nuomoti tik vieną būstą.
Madridas privačius butus turistams leidžia nuomoti tik 90 dienų per metus, rašo gazeta.pl. Tokiu būdu esą siekiama sustabdyti ištisų pastatų vertimą apgyvendinimo turistams patalpomis, nes tam reikia viešbučio licencijos, kurią gauti ganėtinai sunku.
Maljorkos sostinė Palma iš viso draudžia trumpalaikę nuomą gyvenamuose namuose, nuomoti galima tik individualius namus, bet ir tie neturi stovėti saugomose teritorijose, netoli oro uosto ir pan.
Berlyne dar 2016 m. siūlytas ribojimas nuomoti ištisus butus, leidžiant įsileisti turistus tik į atskirus kambarius. Vis dėlto vėliau tai sušvelnino ir buvo leista pirmą būstą nuomoti be apribojimų, o antrą – ne daugiau nei 90 dienų per metus.
Amsterdame galima nuomoti būstą 30 dienų per metus, bet ne daugiau nei keturiems nakvojantiems asmenims. Ketinama turistams neleisti apsistoti butuose, kurie yra intensyviausiai lankomuose rajonuose.
Nepasitenkinimo būta ir Paryžiuje.
Lenkijoje, kaip teigia gazeta.pl, nepasitenkinimą yra išsakę bent du miestai – Krokuva ir Sopotas. Šių miestų savivaldų atstovai tikino, kad ne tik kyla nuomos kainos, bet ir mažėja nuolatinių gyventojų miestų centruose.
