Būtent šios sritys paprastai ir reklamuojamos oficialiuose turizmo kanaluose. Niekas nesiginčys, kad esame garsūs ir kultūriniu, medicininiu turizmu – sanatorijomis, SPA ir puikiais medicinos specialistais. Tačiau turizmo krypčių Lietuvoje kur kas daugiau. Siūlome susipažinti su trimis sritimis, kurios yra nepelnytai pamirštos.
1. Industrinis turizmas. Senos mašinos, senos gamyklos ir technologijos – visa tai yra industrinio turizmo pavyzdžiai.
„Besiruošdami tarptautinei turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodai „Adventur 2016“ galvojome, ką naujo ir išskirtinio pasiūlyti šiemet. Kadangi jau ne vienerius metus esu industrinio turizmo entuziastas, kartu su bendraminčiais siūlau turistams (lietuviams ir užsieniečiams) keliones geležinkeliais, žinau, kokia situacija su nišiniu turizmu.
Pagal oficialias Lietuvos strategijas šios turizmo srities, kaip ir ornitologinės bei tamsiojo turizmo, nėra.
Vis dėlto ji egzistuoja – didžiulė grupė žmonių domisi sena technika, senomis technologijomis, jas išbando ir siūlo taip pramogauti kitiems“, – pasakojo vienas iš industrinio turizmo atstovų, Siaurojo geležinkelio klubo steigėjas Udrius Armalis.
Tikslas – išsaugoti siaurukų istoriją, rinkti ją liudijančius daiktus ir įkurti privatų muziejų.
Pagrindinis klubo narių tikslas – įkurti siaurojo geležinkelio muziejų, kuriame visuomenė galėtų sužinoti daug įdomių faktų apie Lietuvoje esančius siaurojo geležinkelio objektus, pamatyti nuotraukas, pačiupinėti ar net išbandyti įvairius daiktus. Muziejus galėtų veikti Panevėžyje.
„Reikmenų jau turime priklaupę nemažai – virš 30. Viskas daroma privačiomis lėšomis“, – sakė U.Armalis.
Anot jo, dauguma lietuvių dabar galvoja, kad egzistuoja vienintelis – Aukštaitijos siaurukas, kuriuo organizuojamos pramoginės kelionės iš Anykščių. Tačiau, be visiems žinomų siaurukų, yra dar bent 15 kitų neveikiančių.
„Kažkada Lietuvoje siaurukų buvo apie 100. Tai – didelė mūsų istorijos dalis, palikimas, kuriam negalime leisti išnykti“, – sakė pašnekovas.
Entuziastai norėtų organizuoti pasivažinėjimus drezina (tai – savaeigis geležinkelio vežimėlis ar važiuoklė – aut. past.) Biržų, Pasvalio ir Panevėžio rajonuose, nenaudojamuose siaurojo geležinkelio ruožuose.
„Šis ruožas – maždaug 100 km – priklauso Lietuvos geležinkeliams. Dabar jo niekas nenaudoja ir nežino, ką daryti. Aišku tik tai, kad jis yra kultūros paveldas“, – kalbėjo vienas iš Siaurojo geležinkelio klubo įkūrėjų.
Kad pasivažinėjimas drezina domintų žmones, įrodo pavieniai renginiai, kurių metu buvo galima išbandyti šią nekasdienišką „transporto priemonę“. Vienas toks 2015 m. vyko Kaune.
Susisiekti su Siaurojo geležinkelio klubo nariais bei sužinoti daugiau apie jų veiklą galima užsukus į jų tinklalapį.
Dar viena industrinio turizmo sritis – aviacijos turizmas. Pastarąjį siekia išpopuliarinti Kaune įsikūrusios asociacijos „ANBO eskadrilė“ nariai. Šiuo metu jie baigia konstruoti garsaus Lietuvos aviatoriaus ir inžinieriaus Antano Gustaičio lėktuvo „ANBO II“ kopiją.
Su ja ketina keliauti per Lietuvą – dalyvauti įvairiuose renginiuose ir ten pasakoti apie Lietuvos aviacijos istoriją, kuri kol kas mažai žinoma, tačiau labai įdomi. Daugiau informacijos apie asociacijos veiklą ir būsimus renginius rasite čia.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kai svajonė virsta realybe: Kaune konstruojama legendinio lėktuvo „ANBO II“ kopija į dangų kils pavasarį
Kita entuziastų grupė, savarankiškai dirbanti industrinio turizmo srityje, – asociacijos „Retromobile“ nariai, kurie rengia įvairius edukacinius ir pramoginius renginius senoviniais automobiliais. Daugiau informacijos apie jų veiklą rasite čia.
2. Tamsusis turizmas. Tai – viena sudėtingiausių ir naujausių turizmo sričių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jo esmė – istorinės mūšių, masinių žūčių vietos, tvirtovės, fortai, kalėjimai ir panašios vietos.
Lietuvoje jų netrūksta – vien Kaune galima aplankyti ne vieną fortą: apie žydų genocido istoriją daugiausia sužinosite apsilankę IX forte, Rusijos imperijos istoriją atskleidžia išsami ekspozicija Kauno tvirtovės VII forto muziejuje.
Tamsiajam turizmui taip pat atstovauja „Memel Nord“ baterijos įgula bei Atominis bunkeris – KGB muziejus.
„Memel Nord“ puoselėtojai kviečia ne tik lankytis baterijoje (bilietas kainuoja simbolinį 1 Eur), bet ir ateiti į muziejų su savomis iniciatyvomis.
Baterija gali tapti ir kultūrine erdve patiems įvairiausiems renginiams. Savanoriai čia rengia ir talkas – tarkime, artilerijos bloką tiesiog rankomis atkasinėja nuo plūstančio kopų smėlio.
Baterijoje rengiamos ir „rekonstrukcijos“. Entuziastai persirengia vokiečių ar sovietų karinėmis uniformomis ir bando atkurti Antrojo pasaulinio karo laikų atmosferą.
Vis dėlto svarbiausia misija – priminti lietuviams ir papasakoti užsienio turistams, dėl ko 1939 metais buvo pastatyti šie kariniai įtvirtinimai.
Iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo įsiveržimų iš jūros pusės. Vėliau baterija performuota į priešlėktuvinę ir buvo aktyviai naudojama.
Daugiau nei 1500 eksponatų, tarp kurių – daugybė retų, tik asmeninėse kolekcijose buvusių daiktų, kurie naudoti KGB agentų ir kitų saugumo struktūrų darbuotojų. Greta jų – karo eksponatai (dujokaukės, šoviniai, ginklai ir pan.).
Visa tai galima pamatyti Kaune įsikūrusiame „Atominiame bunkeryje – KGB muziejuje“. Jo įkūrėjas Julius Urbaitis 15min yra sakęs, jog pradžioje rinko „viską“, tačiau dabar jam svarbiausia naujo eksponato autentiškumas ir istorija.
Realioje slėptuvėje įkurto muziejaus savininkas neslepia, jog ir pats „serga“ istorija. Ypač jį domina sovietinės represinės įstaigos (NKVD, NKGB, MGB, KGB) ir jose dirbusių žmonių likimai.
Tad apsilankę čia tikrai užsibūsite: užsukę į Siaubo kambarį ir išvydę itin tikroviškus žaizdų, kurias padarė skirtingas cheminis ginklas, muliažus, būsite pakviesti į ekskursiją po karo eksponatų lobyną, o galiausiai pokalbį užbaigsite diskusijomis apie KGB agentų naudotas priemones ir metodikas. Tai tikrai „ne valdiškas muziejus“. Visi daugiau nei 1500 eksponatų kruopščiai atrinkti paties muziejaus įkūrėjo. Daugiau informacijos apie šį muziejų rasite čia.
3. Gamtinis turizmas. Pasaulyje daug metų vystomas ekologinis turizmas Lietuvoje – jokia naujiena. Tik pavadinimas skiriasi – pas mus jis ilgus metus vadintas gamtiniu turizmu.
Geriausiai išvystytos jo sritys – pažintinis ir ornitologinis turizmas. Norėdami pabėgti iš miesto lietuviai pastaraisiais metais pradėjo ypač domėtis žygiais pėsčiomis. Juos organizuojančios įstaigos „Alfa renginiai“ vadovas Nemunas Tumavičius tikino be vargo surenkantis grupę bet kuriuo metų laiku.
Tokių žygių metu įveikiamas kelių ar keliasdešimties kilometrų maršrutas, dažniausiai besidriekiantis nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose. Žygeiviai turi progą ne tik patikrinti savo ištvermę, bet ir sužinoti naujų dalykų apie vietovę, kurioje lankosi, ir taip pažinti Lietuvą.
Tiesa, į šiuos žygius kol kas dažniausiai leidžiasi lietuviai. Tačiau juos rengiantys entuziastai neabejoja, kad tinkamai išreklamavus į pažintinį žygį pėsčiomis, su nakvyne lauke ir maistu, iškeptu ant laužo, su mielu noru leisis ir užsieniečiai.
Tai, kad užsieniečiams įdomu pažinti Lietuvos gamtą, įrodo Lietuvos ornitologų draugijos organizuojami paukščių stebėjimo turai. Neretai į juos atvažiuoja ne tik lietuviai, bet ir turistai iš įvairių šalių.
„Lietuva yra ideali vieta tokiai turizmo sričiai, kadangi, skirtingai nei dauguma Vakarų Europos šalių, yra išsaugojusi nuostabių ir vertingų gamtos kampelių, kuriuose iki šiol gyvena rečiausi Europos paukščiai“, – tikina Lietuvos ornitologų draugijos tarybos narys Marius Karlonas. Daugiau informacijos apie ornitologinį turizmą galite rasti čia.
Netradicinio turizmo atstovai savo projektus pristato kasmetinėje parodoje „ADVENTUR 2016“. Visų susidomėjusių jie lauks lauks 5-oje salėje, stendo numeris C15. Projekto pristatymas ir diskusija vyks sausio 22 d., penktadienį, 13.40 val., 5 salės scenoje.
Norintiems sužinoti daugiau apie aktyvų poilsį bei keliavimo galimybes, siūlome apsilankyti sausio 22–24 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose organizuojamoje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2016“, kur bus galima susipažinti su Lietuvos ir užsienio turizmo ir poilsio galimybėmis.
Šiemet parodos tema – miestų turizmas. Jūsų laukia 44 miestų stendai ir daugiau nei 200 dalyvių iš 20 pasaulio šalių – ateikite, pasisemkite minčių ateities kelionėms.