Kylančios nuomos kainos, triukšmas ir minios gatvėse, tradicinių kasdienio vartojimo prekėmis prekiaujančių parduotuvių išnykimas – visa tai erzina tuos, kurie tebegyvena centriniuose šio Viduržemio jūros miesto, į kurį kasmet suplūsta milijonai lankytojų, rajonuose.
Kaip parodė 800 respondentų apklausa, turizmą šiame 1,6 mln. gyventojų turinčiame mieste problema laiko 19 proc. gyventojų. Antra didžiausia problema – ją nurodė 12,4 proc. apklaustųjų – miesto gyventojai vadina nedarbą ir darbo sąlygas, nors nuo 2009 metų būtent ši problema buvo laikyta didžiausia.
„Tai nėra „turizmofobijos“ problema. Barselonos gyventojai mėgsta keliauti ir džiaugiasi, kad žmonės lankosi jų mieste“, – pareiškė mero pavaduotojas Cherardas Pisarelas.
„Tai yra susiję su konkrečiu nerimu, kurį kelia žmonių minios tam tikruose rajonuose“, – pridūrė jis.
2016 metais bent vieną naktį Barselonos viešbučiuose praleido 9 mln. turistų.
Tačiau, kaip rodo merijos skaičiavimai, įskaitant kitas nuomos galimybes, tokias kaip „Airbnb“, ir tuos, kurie apsistoja priemiesčiuose, turistų skaičius padidėja iki 30 milijonų.
Barselonos merė Ada Colau jau ėmė priemonių padėčiai pagerinti. Pavyzdžiui, valdžia uždraudė atidaryti naujus viešbučius miesto centre, o būsto nuomos platformoms „Airbnb“ ir „Homeaway“ skyrė 600 tūkst. eurų baudas už tai, kad jos siūlė nuomotis būstą, kuriam nebuvo gauta leidimų apgyvendinti turistus.
Vis dėlto turizmas yra vienas pagrindinių Barselonos ekonomikos augimo „variklių“ – šis sektorius sukuria 14 proc. miesto ekonominio turto ir jame tiesiogiai užimti 65 tūkst. žmonių.
