Atostogos – tai ir kelionės. Po praėjusio rudens, kai Lietuvoje bankrutavo dvi kelionių organizatorės, o nukentėjo apie 3 tūkst. atostogautojų, šiandien dar vis neramu, ar neatsitiks kas nors panašaus.
Taigi, kas pasikeitė nuo „Fresh Travel“ ir „Go Planet Travel“ bankrotų? Ar galima pasikliauti mūsų kelionių organizatoriais ir ar saugūs gali jaustis turistai? Naujoji Valstybinio Turizmo departamento direktorė Jurgita Kazlauskienė „Savaitės“ viešnia.
– Pradėdama savo darbą pareiškėte, kad svarbiausia jūsų užduotis – sustiprinti turizmo rinkos stebėseną ir priežiūrą bei gerinti turistų teisių apsaugą. Ar tai reiškia, kad jūs pripažįstate, kad iki tolei nebuvo pakankamos stebėsenos ir nebuvo apsaugoti mūsų turistai?
– Taip, aš tai pripažįstu, tai yra akivaizdu. Bet manau, kad Turizmo departamentas neturėjo tam reikiamų įrankių.
– O dabar tie įrankiai jau yra?
– Jie yra parengti – mes kalbame apie Turizmo įstatymą. Turizmo įstatymo pataisos yra parengtos, Vyriausybė jas atidavė Seimui. Labai tikimės, kad kovo mėnesį Seimas priims šias pataisas. Ir tose pataisose Turizmo departamentui yra suteikiami įrankiai, kitaip tariant, galia, priemonės, kaip užtikrinti vartotojų saugumą ir kaip apsaugoti turistus.
– Kuo tas naujasis įstatymas pagerins turistų teisių apsaugą?
– Turizmo departamentas anksčiau žiūrėjo finansinius srautus už esamą arba už buvusį laikotarpį, o iš esmės keliones mes perkame į priekį – mes dabar sumokame, o keliausime galbūt tik už pusės metų. Šios pataisos mus įgalins stebėti prognozes. Prognozuoti ir iš esmės užtikrinti, kad prisiimti kelionių organizatoriaus įsipareigojimai atitinka realybę, t.y., kiek yra parduoda kelionių, kad nelaimės atveju turistams būtų išmokėta visa patirta žala.
– Visa – tai 100 proc.?
– Taip. Jeigu taip atsitiktų, mes turėtume reikiamą finansavimą turistams sugrąžinti jų prarastus pinigus.
– Bet žiūrėkite, ar tiesa, kad tame įstatyme yra numatyta, kad kiekvienas kelionių organizatorius turi turėti finansų institucijos garantiją, kuri ne mažesnė nei 7 proc. praėjusių metų įplaukų, bet ne mažiau 350 tūkst. eurų ar litų?
– Čia dar litais buvo.
– Tai yra apie 100 tūkstančių eurų. Bet vien parskraidinti iš paskutinių bankortų kai kuriuos turistus kainavo apie 600 tūkst. litų. Kai garantija tik 350 tūkst., o vien viena kelionė – 600 tūkst., tai ar užtenka tų pinigų? Ar čia nesusiję tarpusavyje?
– Čia nevisai susiję tarpusavyje. Naujajame įstatyme yra kiti sutvarkyti garantai, kur tikrai nebus problemos, jeigu taip atsitiktų, kad kažkas dar bankrutuoja.
– Tada dar vienas dalykas – draudimo sutartys. Tame įstatyme neva yra taip, kad draudimo sutartis, taupant pinigus, kelionių organizatoriams nebūtina išsipirkti metams, bet galima ketvirčiui ar pusmečiui. Bet jeigu aš nusiperku kelionę pirmame ketvirtyje, draudimas kelionių organizatoriaus irgi tik pirmam ketvirčiui, o keliausiu aš tik trečią ketvirtį. Tai ar tas draudimas dar galios?
– Taip. Draudimas galios pagal tai, kokie yra kelionių organizatoriaus įsipareigojimai.
– Ar šiandien yra tokių įmonių, dėl kurių jūs, Turizmo departamentas, negalėtumėte guldyti galvos, t.y., kad jos nebankrutuos?
– Žinote, ministro pavedimu buvo atlikta išsami analizė, peržiūrėta, ir šiuo metu mes neturime tokių duomenų, kad yra rizikingų įmonių, kuriomis negalima būtų pasitikėti.
– O jūsų puslapyje yra apie 40 įmonių ir yra paskelbta, kad joms reikia įvykdyti kažkokius reikalavimus, nes antraip gegužės–birželio mėnesiais iš jų bus atimtos licencijos. Ar tai reiškia, kad iš šitų įmonių dabar geriau nepirkti kelionių?
– Aš manau, kad vartotojas turi pats nuspręsti. Mes tiesiog radę, kas yra, įsigaliojus praėjusiais metais lapkritį Turizmo įstatymo dar vienoms pataisoms, tas įmones perspėjome ir stebime situaciją. Ir iš tiesų daugelis jau pasitaisė tuos įsipareigojimus, kuriuos mes liepėme įvykdyti. Ir kai tik jie atneša reikiamus dokumentus, mes juos braukiame iš to vadinamo „juodojo sąrašo“. Tai aš nenorėčiau prisiimti atsakomybės už vartotoją, jie patys turėtų spręsti.
– Ir dar vienas dalykas man užkliuvo. Iš tų jau bankrutavusių [įmonių] kai kurių savininkų, akcininkų pavardės figūravo jau kartą patyrusių bankrotą bendrovių sąrašuose. Ir jie, pasirodo, vėl buvo gavę licencijas, leidimus, vėl sukūrę įmones ir vėl pardavinėjo keliones. Ar jūs manote, kad ir ateityje tai galėtų kartotis? Ar iš viso tai turėtų kartotis?
– Aš manau, kad neturėtų kartotis, ir, beje, Turizmo įstatymo naujose pataisose yra apie tai kalbama. Na, aš manau, kad mes esame tikrai ganėtinai maža šalis, vieni kitus pažįstame, ir aš labai viliuosi, kad taip daugiau neatsitiks ir nebus.
Pavyzdžiui, Birštono kurortas turėjo virš 200 proc. augimą, Palanga taip pat turi augimą, Druskininkai nesiskundžia – Rusijos turistų yra. Turistas šiek tiek kitoks.
– Tai čia apie čia apie mūsų išvykstamąjį turizmą, o dabar apie atvykstamąjį. Ar tiesa, kad stipriai sumažėjo turistų iš Rusijos?
– Tikrai ne. Kadangi tik ką įvyko paroda, turėjau puikią galimybę pabendrauti su Turizmo informacijos centrais, kurie tikrai žino, kas vyksta jų mieste ir jų savivaldybėse. Pavyzdžiui, Birštono kurortas turėjo virš 200 proc. augimą, Palanga taip pat turi augimą, Druskininkai nesiskundžia – Rusijos turistų yra. Turistas šiek tiek kitoks. Jie naujametiniu laikotarpiu, Kalėdų laikotarpiu tikrai svečiavosi pas mus Lietuvoje, pirko paslaugas, buvo jomis, kaip visada, patenkinti, nes esame mėgiami Rusijos turisto.
Tiesiog Rusijos turistas taip pat išmoko nusipirkti kelionę pats. Turime informacijos, kad labai didėja perkamumas per, pavyzdžiui, booking.com. Tiesiog jie nesinaudoja agentūrų paslaugomis, jie atvažiuoja pavieniai, individualiai, patys sau susiplanavę keliones. Tikrai nematome Rusijos turistų kritimo. Galbūt visų metų bėgyje ir pasimatys, bet aš tikrai neprognozuočiau mažesnio nei 5 procentų.
– Dėl augimo mes kalbame apie praeitų metų pabaigą ar visus metus?
– Praeitus visus metus.
– Ar buvusi departamento vadovė, kurios vadovavimo metu įvyko tie bankrotai ir kuri dabar yra jūsų patarėja, išliks savo poste?
– Aš nemėgstu skubotų sprendimų, esu atsakingas žmogus ir dabar dar norisi pasižiūrėti iš esmės departamento struktūrą, kurios funkcijos neveikia arba silpniau veikia. Peržiūrėjus visą struktūrą bus priimami sprendimai. Kol kas tokių sprendimų nepriimta.
– Tai kiek jums reikia laiko tai struktūrai peržiūrėti?
– Dar šiek tiek.
