Vieniems buvo per daug turistų, kitiems jų trūko
Pasak kelionių organizatoriaus „Baltic Tours Group“ atstovės dr. Rasos Levickaitės, kalbant apie turizmą 2022-aisiais galima išskirti tris pagrindinius aspektus. Pirmiausia tai, kad nespėjus kaip reikiant pasidžiaugti sumažėjusiais pandeminiais suvaržymais teko susidurti su naujais kelionių apribojimais ir neigiamomis pasekmėmis, už kurias atsakinga Rusija, pradėjusi karą Ukrainoje, rašoma kelionių organizatoriaus pranešime spaudai.
„Oro erdvės ribojimai, degalų kainų šuolis, energetikos krizė, psichologinė žmonių savijauta, bejėgiškumo nuotaikos, nerami kaimynystė – visa tai stipriai atsiliepė turizmo sektoriui tiek Europoje, tiek visame pasaulyje“, – dėstė R.Levickaitė.
Antrasis svarbus šių metų aspektas, turizmo ekspertės teigimu, buvo pagaliau atlaisvinti pandeminiai ribojimai. Tai sukūrė neregėto masto keliavimo karštinę po Vakarų, Pietų Europą ir Aziją. Tiesa, turistų dėmesiu pasimėgauti galėjo ne visi.
„Baltijos šalys ir Skandinavija turėjo galynėtis su tariamai nesaugios kaimynystės statusu, dėl kurio kelionės į šį regioną žaibiškai tapo nepatrauklios. Tačiau tokiose šalyse kaip Italija, Ispanija, Prancūzija ir Graikija dėl keliautojų srauto viešbučių kainos šoko į neregėtas aukštumas, bilietus į lankytinus objektus turistai turėjo rezervuoti prieš savaitę ar net daugiau, dingo keliautojams patraukli spontaniško planavimo galimybė“, – nurodė pašnekovė ir pridūrė, kad šiemet keliaujančiųjų gretose buvo ženkliai mažiau rusų ir kinų.
Trečiasis aspektas, kurį išskiria R.Levickaitė, yra susijęs su darbuotojų stygiumi. Anot jos, per pandemiją pasaulio turizmo ir svetingumo sektorius neteko daugiau nei 200 mln. darbuotojų.
„Dalis jų grįžo, dalis persikvalifikavo ir pradėjo dirbti kitose, nuo pandemijos nenukentėjusiose srityse. Šiandien pasaulyje turizmo sektoriuje trūksta visų sričių darbuotojų – nuo orlaivių įgulų iki miesto gidų, o didžiausias aptarnaujančio personalo stygius juntamas restoranuose ir viešbučiuose“, – įvardijo turizmo ekspertė.
Kitąmet laukia 5 dideli iššūkiai
Neseniai vykusioje bene svarbiausioje pasaulyje turizmo konferencijoje „Tourism Innovation Summit“ dalyvavusi R.Levickaitė tvirtina, kad ateinančių metų turizmo lūkesčių foną trumpai ir taikliai apibūdino renginyje pranešimą skaitęs dr. Wouteris Geertsas, vieno svarbiausių turizmo naujienų portalų pasaulyje „Skift“ tyrimų skyriaus vadovas.
„Jo pranešimo raktažodžiai buvo karas Ukrainoje, ekstremali infliacija, recesija, klimato kaita, „Brexitas“, migrantų krizė, Kinijos ir JAV prekybos karas, visuomenės poliarizacija, COVID-19 atmainos, darbo jėgos stygius. Kaip juokavo pats dr. W.Geertsas: „Mūsų laukia tiesiog krizių festivalis“, – įspūdžiais iš konferencijos dalijosi kelionių organizatoriaus atstovė.
Anot jos, visgi labiausiai tikėtina, kad turizmui 2023 m. didžiausią įtaką darys 5 pagrindinės problemos.
1. „Overturizmas“
„Pirmiausia reikės nemenkų pastangų suvaldyti išbalansuotą augimą. Naują pagreitį įgaunantis turizmas tiesiogiai siejasi su aplinkos taršos didėjimu, todėl tvarumas tampa kaip niekada aktualus. Nuo vadinamojo „overturizmo“ labiausiai kenčia turistų labiausiai pamėgtos kryptys. Ten atsiranda išbalansuotas santykis su augančiu sezoniniu turizmu, o tai neigiamai veikia vietos gyventojų sveikatą, higieną ir gyvenimo būdą“, – aiškino R.Levickaitė.
2. Gležnoji darbo jėga
Turizmo sektoriui ramesnių laikų nesukurs ir kitąmet ateinanti nauja darbuotojų karta, kuri, ekspertės teigimu, pasaulyje sutartinai vertinama kaip ne visai tinkanti šiam sektoriui ir net vadinama „gležnąja karta“.
„Tai jaunos asmenybės, kurios, be savo puikiųjų savybių, tokių kaip intuityvus naudojimasis technologijomis, aukšta savivertė ir gebėjimas apdoroti didelį informacijos kiekį, turi ir turizmo sektoriui netinkamų savybių. Vangiai sprendžia kasdienius iššūkius, yra neatsparūs stresui, stokoja atsakomybės jausmo.
Turizmo sektoriui ramesnių laikų nesukurs ir kitąmet ateinanti nauja specialistų karta.
Tai neturėtų stebinti, mat šios kartos branda įvyko pandeminiu laikotarpiu, kai pasaulis buvo susitraukęs vos iki kelių kambarių dydžio erdvės. Dėl tokių aplinkybių šios kartos žmonės ir prarado santykio su išore įgūdį. Aišku, viskas pataisoma, tačiau jų ugdymo našta kris ant darbdavių pečių“, – svarstė kelionių sektoriaus žinovė, kuri taip pat pabrėžė, kad turizmo senbuviai yra itin užsigrūdinę, stresui ir pokyčiams atsparūs, greitos reakcijos žmonės.
3. Būtinybė ugdyti atsparumo filosofiją
Dar vienu iššūkiu, su kuriuo susidurs turizmo, taip pat ir kiti sektoriai, pasak R.Levickaitės, galima laikyti atsparumo didinimą, kuris aktualus tiek verslui, tiek ir individams.
„Islandijos universiteto profesorė dr. Inga Minelgaitė dar pandemijos pradžioje kalbėjo apie atsparumą tiek individualiu, tiek organizaciniu lygmeniu. Anot jos, po atsparumo sąvoka slepiasi trys savybės: gebėjimas priimti realybę, prasmės jausmo „turėjimas“ ir gebėjimas / polinkis improvizuoti. Kad būtume atsparūs, reikalingos visos trys šios savybės, tad į jų ugdymą ir reikės koncentruotis. Pastarasis laikotarpis turizmui yra audringas, o prognozės leidžia manyti, kad kuriam laikui teks pamiršti stabilumą. Kovai su nežinia ir bangavimais beliks pasitelkti atsparumo filosofiją“, – tvirtino turizmo ekspertė.
4. Turistų susigrąžinimas
Pasak jos, taip pat dideliu iššūkiu kitais metais taps netolygus turistų srauto pasiskirstymas, kuris bus ypač gerai juntamas Europoje.
„Pietvakarių Europa šiemet išgyveno vieną karščiausių šio amžiaus vasarų tiek temperatūros, tiek turistų srauto prasme. Buvo įvesti turistų ribojimai, sudaryti grupių judėjimo maršrutai, apgyvendinimo paslaugų tarpininkai (tokie kaip „Booking.com“ ar „Airbnb“) susidūrė su įspūdingo masto internetinių sukčių apgaulėmis, siūlančių apgyvendinimo paslaugas neegzistuojančiose erdvėse. Tuo pačiu metu Šiaurės ir Rytų Europa rankų pirštais skaičiavo turistus.
Tarptautinėje turizmo konferencijoje Sevilijoje buvo įdomu stebėti vienoje scenoje diskutuojančius Ispanijos, Portugalijos, Graikijos ir Suomijos atstovus. Pietiečiai, atsirėmę į atlošus, dalijosi vasaros įspūdžiais, pasakojo, kad buvo karštas sezonas, kad teko riboti turistų srautus, patirti higienos rūpesčių užplūdus karščiams rugpjūtį. Suomijos turizmo atstovė, savo ruožtu, tiesia nugara ir ramiu balsu ištransliavo, kad Suomijos turizmas yra neregėtoje krizėje“, – sakė kelionių organizatoriaus atstovė.
Anot jos, drastiškai smukęs turistų srautas Rytų ir Šiaurės Europoje net išbalansavo vasaros sezono darbo rinką, sugriovė pajamų planus ir verslus apipylė užsakymų atšaukimais.
Statistika rodo, kad dėl priežasčių, susijusių su neva „nesaugia kaimynyste“, kenčia apie 50 proc. Baltijos šalių atvykstamojo turizmo srauto.
„JAV, Australijos ir Azijos turistams dėl išsiliejusių geografinių atstumų žemėlapyje nuoširdžiai atrodo, kad Ukrainoje vykstantis karas yra praktiškai gretimame mūsų kieme. Kitais metais visų mūsų laukia didžiulis iššūkis, kaip tinkamai komunikuoti ir įveikti šį keliautojų psichologinį barjerą. Jo nepašalinus, Lietuva, kaip ir kitos mūsų regiono šalys, kentės dėl turistų stygiaus. Statistika rodo, kad dėl priežasčių, susijusių su neva „nesaugia kaimynyste“, kenčia apie 50 proc. Baltijos šalių atvykstamojo turizmo srauto“, – akcentavo R.Levickaitė.
5. Darbostogos „bet kur“
Viena iš įdomiausių tendencijų, daliai turizmo ir svetingumo sektoriaus dalyvių galinčia virsti rimtu galvos skausmu, pašnekovė vadina pakitusius keliautojų įpročius, atsispindinčius tokių milžinų kaip „Airbnb“, „Ryanair“ platformose.
„Vis dažniau galima pastebėti kelionės paieškos funkcionalumą, pavadintą „bet kur“. Ši tendencija rodo, kad keliautojai nebėra prisirišę prie krypties ir vyksta kartotinių krypčių kelionių ratas. Tyrimai rodo, kad apie 40 proc. „Airbnb“ registruotų naudotojų nežino nei krypties, nei datos, kada planuoja keliauti“, – pastebėjo ekspertė.
Jos teigimu, tokia tendencija iš dalies sietina su vadinamosios „work-live-travel“ eros iškilimu. Į šią tendenciją dėmesį atkreipti, anot pašnekovės, turi apgyvendinimo įstaigos, kuriose iki šiol nėra įrengtos patogios darbui tinkamos erdvės.
Kur keliaus lietuviai ir kiek jiems tai kainuos?
Nors Lietuva susiduria su iššūkiais viliojant turistus atvykti, pačių lietuvių kelionių įpročiai, pasak R.Levickaitės, jau senokai supanašėjo į vakariečių. Vasarą šeimos renkasi šiltus Turkijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Bulgarijos kurortus, žiemą – slidinėjimo atostogas arba išvykas į egzotines šalis. Kartą kitą per metus jau yra populiaru net nuvykti savaitgaliui į kurį nors Europos didmiestį ar pasimėgauti gamta kaimyninėje Latvijoje ar Lenkijoje.
„Vidutinis vasaros kelionių biudžetas pernai Europoje buvo apie 1800 eurų. Lietuviai šiek tiek atsilieka pagal šį rodiklį. Perkame 25–30 proc. pigesnes kelionių paslaugas. Tiesa, ir mūsų pragyvenimo lygis nėra toks, kaip Prancūzijoje ar Vokietijoje. Matyt, todėl Turkija, o ne kita šalis yra mūsų antroji Palanga. Kelionės ten jau daugelį metų populiariausios tarp tautiečių“, – nurodė turizmo ekspertė.
Jos teigimu, lietuvių pasirinkimą galima nesunkiai pateisinti, nes Turkija turi daug privalumų – vos 3–3,5 val. trukmės skrydis iš Lietuvos, išvystyta turizmo infrastruktūra, geras kainos ir kokybės santykis, kokybiškas maistas, paslaugus personalas, viešbučių įvairovė, tinkanti kiekvieno kišenei, svetingas požiūris į atvykėlius.
„Neabejotinai, Turkija išliks paklausiausia vasaros sezono kryptimi ir kitąmet“, – tvirtino pašnekovė ir pridūrė, kad šaltuoju metų laiku vis daugiau lietuvių mėnesiui kitam traukia į Balio salą, Tailandą ar Kanarų salas.
„Iki užklumpant pandemijai šios kryptys buvo populiarios žiemoti ir dirbti nuotoliniu būdu. Tiesa, pavasarį lietuviai rinksis artimesnius taškus. Jau dabar matoma tendencija, kad žmonės planuoja nuotolinio darbo laikotarpius Malagoje, Graikijos salose ar Juodkalnijoje. Šiose šalyse yra populiaru nuomotis darboturistams pritaikytus apartamentus, kurie kartais renkasi net ir valymo bei pusryčių paslaugas“, – pasakojo R.Levickaitė.
Didysis brangimas jau įvyko šiemet, todėl 2023-iaisiais didelių kainų šuolių neturėtų būti.
Kalbėdama apie kainas, kurių kitais metais turėtų tikėtis į keliones Europoje išsiruošę lietuviai, pašnekovė tvirtino, kad didysis brangimas jau įvyko šiemet, todėl 2023-iaisiais didelių kainų šuolių neturėtų būti.
„Kelionės diena Europoje per 2022 m. išaugo apie 22 proc. Daugiausia brangimui įtakos turėjo pakilusios viešbučių, restoranų, kavinių kainos, kurios augo dėl degalų ir maisto produktų brangimo ir kylančių aptarnaujančio personalo atlyginimų. 2023 m. dėl infliacijos, neapibrėžtumo energetikos rinkoje, sunkios žiemos, tikėtina, paslaugų kainos išaugs dar apie 7–10 procentų“, – įvardijo R.Levickaitė.
Vis dėlto, jos įsitikinimu, šiuo metu Lietuvoje kelionių pasiūla yra tokia gausi, kad galima rasti išvykų ir po kelis šimtus eurų, todėl turizmo malonumai, nepaisant kylančių kainų, tampa vis plačiau prieinami.
„Vis daugiau mažesnes pajamas gaunančių mūsų šalies šeimų gali sau leisti išvykti į Turkijos, Egipto, Graikijos ekonominės klasės viešbučius ir vienodai džiaugtis nuostabiu oru, saule bei puikiu maistu. Kad ir kaip ten būtų, kelionės yra vienas iš prasmingiausių dalykų, ką galime nuveikti gyvenime. Tai būdas pažinti, patirti, paragauti, išlaisvinti mintis nuo kasdienybės rutinos, pajudėti fiziškai ir įsikrauti energijos. Matyt, todėl, kai tik atsiranda galimybė, žmonės kelia sparnus į pamėgtas šalis“, – mintimis dalijosi kelionių organizatoriaus atstovė R.Levickaitė.
