Žmonės dalinasi kraujo klanuose gulinčių kūnų vaizdais
Moteris su sužadėtiniu gyvena mažame, ramiame miestelyje, nuo Stambulo nutolusiame 500 km. Nors Turkijos masteliais tai nedidelis atstumas, čia visiškai ramu ir jokio pavojaus nesijaučia.
„Iš pat pradžių net nesupratome, kas įvyko – visiškai pasimetėme, kuri pusė gera, kuri bloga, gerai čia tas perversmas ar blogai. Buvo aišku tik viena – kažkas vyksta. Kadangi internetas nesutriko, visą naktį skaičiau naujienas, naršiau po feisbuką. Buvo galima atsidaryti naujienas lietuviškuose ir užsienio tinklapiuose. Su turkiškomis naujienomis buvo truputį sunkiau, nes vienas kanalas buvo uždarytas visiškai, o ir kitos naujienos trūkinėjo“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak Brigitos, jos pažįstami turkai, su kuriais teko pasikalbėti apie perversmą, jautėsi panašiai kaip ji – pasimetę ir nesuprantantys, kas vyksta. Realu buvo tik viena – baimė, chaosas, ir gatvėse, kraujo klanuose, gulintys žuvusiųjų kūnai.
Perversmo būtent dabar niekas nesitikėjo
„Prieš valandą buvau užmigusi, todėl dabar nežinau, kokia situacija, kas per tą laiką dar pasikeitė. Tačiau iš to, ką skaičiau ir mačiau socialiniuose tinkluose per naktį, nemanau, kad situacija suvaldyta. Beje, naujienose buvo pateikta, kad palyginus ne daug žmonių žuvo. Manau, tikrieji skaičiai kur kas didesni.
Mačiau vaizdus, kaip žmonės bėga gatve ir tiesiog filmuoja gulinčius žuvusiųjų kūnus. Ir tikrai jų buvo ne vienas ir ne du, o daugybė. Socialiniai tinklai Turkijoje labai populiarūs ir žmonės dalinasi informacija ir vaizdais. Turkiškai nemoku, bet vaizdai, kuriuos teko matyti, sukrečia. Tiesiogiai galima matyti žuvusius žmones kraujo klanuose ir t.t.“, – dalinosi patirtimi Turkijoje gyvenanti lietuvė.
Nors situacija Turkijoje nebuvo stabili, jos teigimu, žmonės tikrai nesitikėjo, kad perversmas įvyks ir būtent dabar, šią dieną. Ji įsitikinusi – šiąnakt visoje Turkijoje negalėjo ramiai miegoti nė vienas žmogus.
„Dabar judėti po šalį labai nesaugu, todėl niekur iš savo miestelio nevažiuosiu, gyvensiu tarp darbo ir namų. Savo miestelyje jaučiuosi saugiai. Žinau, kad reikia vengti didelių miestų ir labai perpildytų žmonėmis vietų. Vykti į Stambulą ar Ankarą apskritai ne pati geriausia idėja pastaraisiais metais, nes niekada negali žinoti, kada ir kas ten įvyks.
Ką darysime toliau, dar nežinau. Kol kas stebime situaciją. Kažkur išvykti mums būtų sudėtinga finansiškai – net jei grįžtume į Lietuvą, sužadėtinis negalėtų dirbti ir mums būtų labai sunku išsilaikyti. Nors jei atsirastų galimybė, turbūt daugelis iš čia važiuotų net labai nesvarstę.
Turkijoje darosi nestabilu, neaišku, kas gali bet kada atsitikti einant gatve ar net savo namuose“, – atviravo Brigita.
