Jame nurodoma, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. Rusijos spaudoje pasirodė pranešimai apie Antalijos regione apsistojusius rusų turistus, kuriems buvo diagnozuotas Koksaki virusas.
„Vėliau rusų spaudoje pasirodė tiesos neatspindinčių pranešimų apie epidemiją Antalijoje ir neva Turkijos slepiamą padėtį.
Dėl minėtų straipsnių, Turkijos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija, Kultūros ir turizmo ministerija ir Antalijos provincijos direkcija paskelbė pranešimus ir potvarkius spaudoje“, – rašoma pranešime.
Taip pat buvo atlikti patikrinimai viešbučiuose ir kituose turistiniuose objektuose. Po jų Antalijos provincijos gubernatorius Münir Karaloğlu teigė:
„Antalijoje nėra epideminės padėties. Koksaki virusas Turkijoje žinomas kaip raupų tipo liga. Turkijoje raupai buvo išnaikinti jau prieš daugybę metų. Gali būti individualių atvejų, kilusių dėl ligonių iš savo šalių atsivežtų virusų. Antalijos gydymo įstaigose yra 1 milijonas lovų. Jei būtų epideminė padėtis, tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių žmonių kreiptųsi į ligonines. Tačiau taip nėra. Mūsų spėjimu, tai situacija, kai mūsų svečiai iš savo šalių, lėktuvų ar oro uostų atvežė virusą. Kartoju, Antalijos turizmo objektuose tikrai nėra epideminės padėties“.
Kelionių į Turkijos kurortus nedraudžia
Kaip 15min jau rašė, Lietuvos valstybinis turizmo departamentas (VTD) bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centas (ULAC) nemato priežasčių, dėl kurių reikėtų riboti ar drausti keliones į Turkijos kurortinį regioną Antaliją. Toks sprendimas priimtas įvertinus Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) pateiktus naujausius duomenis apie Koksaki viruso paplitimą.
„ULAC turi duomenų apie liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasaulyje registruojamus Koksaki viruso sukeltos infekcijos atvejus tarp turistų, grįžtančių iš Turkijos (daugiausia atvejų – Antalijos regione). Apie 500 infekcijos atvejų pranešta iš Rusijos turistų. Dauguma susirgusiųjų yra vaikai iki 14 metų. Apie tai pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC).
-
Turkijos viešbučiuose siaučia Koksaki virusas: tik laiko klausimas, kada užsikrės ir lietuviai
-
Koksaki virusu Turkijoje ir gimtinėje užsikrėtė ir lietuvių vaikai: atšokinėjo nagai
-
Lietuvos kelionių organizatoriai: Koksaki viruso atvejų pasitaiko kasmet – tai jokia naujiena
-
Dėl lietuvius išgąsdinusio Koksaki viruso kelionių į Turkiją nežadama riboti
Taip pat su poilsiu Turkijoje susiję Koksaki viruso infekcijos atvejų užregistruota Ukrainoje, Moldovoje, Tadžikistane, Izraelyje. Pasak Turkijos valdžios atstovų, Koksaki viruso infekcija nėra privalomai registruojama užkrečiamoji liga Turkijoje, tačiau jie paprašė turizmo operatorių gerinti sanitarines sąlygas turistiniuose kurortuose.
Kasmet ir Lietuvoje nustatomi Koksaki viruso sukeltos infekcijos atvejų – 2015 m. diagnozuoti 3 atvejai, 2016 m. – 6, 2017 m. – laboratoriškai patvirtintų viruso atvejų nenustatyta. Tad tvirtinti, kad jau yra šiuo virusu užsikrėtusių lietuvių, negalime. Tai turi būti patvirtinta laboratoriškai“, – nurodo ULAC atstovai.
Nerimaujantiems poilsiautojams patariama sekti informaciją ir jos ieškoti Valstybinio turizmo departamento ir ULAC feisbuko bei interneto puslapiuose, o ne keliautojų forumuose.
Taip pat profilaktiškai rekomenduojama laikytis asmeninės higienos ir kitų visuomenės sveikatos specialistų patarimų.
Vykstantiems į Turkiją rekomenduojama:
1) Karštis sunaikina virusus bei bakterijas, todėl stenkitės vartoti termiškai apdorotus produktus. Įvairias salotas su šviežiomis daržovėmis bei vaisiais, termiškai neapdorotas jūros gėrybes derėtų rinktis atidžiau. Nepamirškite, kad kai kurios žuvų rūšys (tropinės, rifinės, raudonos žuvys, jūros lydekos bei ešeriai) savyje kaupia toksinus.
2) Venkite gatvės maisto, jei nežinote, kokiomis sąlygomis ir kada jis buvo paruoštas. Stenkitės valgyti sertifikuotose maitinimo įstaigose. Jeigu nesate tikri dėl jums patiekto maisto kokybės, verčiau mandagiai atsisakykite patiekalo ar/ir gėrimo.
3) Kad jūsų organizmas geriau ir greičiau prisitaikytų prie naujos šalies, pirmosiomis viešnagės dienomis vertėtų atsisakyti patiekalų, kurie yra aštrūs ar paruošti su daug augalinio aliejaus.
4) Karštame klimate mikrobai dauginasi itin aktyviai, todėl šiltuosiuose kraštuose kiekvieną žaizdelę ar įdrėskimą vertėtų nedelsiant apdoroti antiseptikais.
5) Atsiminkite, kad staigūs ir dideli temperatūrų pokyčiai, kuriuos organizmas išgyvena, kai jūs, pavyzdžiui, iš karšto lauko pereinant į kondicionieriaus vėsinamas patalpas, gali sukelti peršalimą. Aukšta temperatūra ir drėgmė taip pat gali tapti dermatitų (odos uždegimų) priežastimi.
6) Maudydamiesi jūroje ar baseine venkite vandens patekimo į burną. Vandenyje gali būti žarnyno infekcijas sukeliančių virusų. Žarnyno virusai į organizmą dažniausiai patenka per burną. Skirtingai nei bakterijos, maiste jie nesidaugina.
