Taip mąsčiau sėdėdamas autobuse iš Sevilijos į Lisaboną ir studijuodamas maršrutą, kuriuo tas autobusas juda. Suvokus, kad mūsų autobuso maršrutas eina būtent per didžiausią Algarvėje Faro miestą, kilo spontaniška mintis – Lisabona niekur nepabėgs, o tokia gera galimybė patyrinėti Algarvę gali antrą kartą ir nepasitaikyti. Kodėl gi to nepadarius dabar, jei jau esame čia.
Keli mygtukų paspaudimai telefone, ir mes jau turime išsinuomoję apartamentus Albufeiros miestelyje, esančiame 40 kilometrų nuo Faro, kuriame dar neišaušus išlipome iš autobuso.
Po beveik nemiegotos nakties nebeturėjome jėgų ieškoti, kaip nuvykti iki Albufeiros, juolab, kad tokiu metu dar nevažiavo autobusai, todėl už 40 eurų į ten vykome taksi. Taksistas buvo moldavas, kuris akivaizdžiai apsidžiaugęs, kad gali su kažkuo pakalbėti rusiškai, visą kelionę neužsičiaupdamas pasakojo apie Algarvę. Kitomis sąlygomis tai būtų buvę labai įdomu, bet šįkart knapsėjome ir norėjome, kad tik jis kuo greičiau užsičiauptų.
Iš jo pasakojimo įstrigo tik tiek, kad regionas yra labai saugus, nes beveik nėra nusikalstamumo. Nepaisant to, kad Portugalijoje netrūksta socialinių, ekonominių problemų, emigracija nėra didelė. Taip gal yra dėl požiūrio į problemas, kurių portugalai nelinkę sureikšminti, ir vietoj nuolatinio skundimosi jie mieliau atvykėliams papasakos ne kaip pas juos sunku, o ką gražaus pamatyti ar kur skaniai pavalgyti.
Gavome patarimą būtinai paragauti šviežios žuvies, kuri Algarvėje yra vienas iš pagrindinių patiekalų. Ji čia patiekiama troškinta ar kepta ant grotelių su šviežiomis daržovėmis ir prieskoniais. Nieko stebuklingo, bet tikrai skanu. Kurortiniuose miesteliuose maistas nėra pigus, bet ne brangesnis nei Nidoj sezono metu.
Užbėgdamas įvykiams už akių pasakysiu, kad valgėm mes tą žuvį, ir ji iš tiesų buvo puiki. Žuvies mėgėjams Algarvė yra gera terpė savo pomėgiui realizuoti. Ne veltui Albufeiros simbolis yra sardinė. Ją ir jos patiekalus siūlo visuose restoranuose, baruose ir parduotuvėse.
Viename iš žuvies restoranų man labiausiai įsiminė ne skanus maistas, o pusamžis padavėjas, kurio energija liejosi per kraštus. Jis atliko ne tik padavėjo, bet ir linksmintojo bei publikos užvedinėtojo funkcijas. Kur jis benueidavo, iš ten pasigirsdavo lankytojų juokas. Labiausiai kikeno pagyvenusios damos, kurių kiekvienai asmeniškai vyriškis nepagailėdavo komplimentų.
Apskritai pastebėjau, kad šypsenų ir komplimentų portugalai nešykšti. Vyrai gauna komplimentų už gražias žmonas, moterys – už vaikus, o vaikai už tai, kad išmoko keletą frazių vietos kalba.
Pati Algarvė yra gražios gamtos, paplūdimių, skardžių, vandens išplautų uolų ir grotų vieta. Norint viską aplankyti, be automobilio apsieiti beveik neįmanoma. Egzistuoja kažkoks vietinis transportas, bet su juo prarasite daugybę laiko. Mes, turėdami tik tris dienas, išsinuomojome automobilį ir važinėjome po apylinkes. Vairuoti Algarvėje nesunku, tik reiktų atkreipti dėmesį į automobilio galingumą, nes viename paplūdimyje mačiau žviegiančias ir atgal nuo kalno riedančias mažas mašinytes, nepajėgiančias įveikti stačios įkalnės.
Albufeira yra populiariausias kurortinis Algarvės miestukas. Jis iki gilios nakties pilnas veikiančių barų, kurie savo ruožtu yra pilni lėbautojų. Užėjus į kurį nors atrodo, kad ten vyksta privatus vakarėlis, nes visi choru dainuoja ir šoka. Kiekviename bare privalomas didžiulis ekranas, kuriame rodomas futbolas.
Ši sporto šaka čia dievinama. Futbolo atributika - kur nuo puodelių, pakabukų, marškinėlių šypsosi portugalų dievukas Ronaldo –pardavinėjama visur. Prie to paties miestelyje gausu suvenyrų, gurmaniško maisto, keramikos bei odos dirbinių parduotuvėlių. Senamiesčio gatvelėmis galima išeiti tiesiai į paplūdimį. Be maudynių jame dar įdomu pasivaikščioti ar palaipioti uolomis. Prie molo yra keliasdešimt metrų plotas, nusėtas gražiomis didelėmis kriauklėmis.
Kita Albufeiros miesto dalis kyla į kalną, už kurio – Marina prieplauka. Iš šios prieplaukos kasdien vyksta apžvalginiai Algarvės turai katamaranais, valtimis ir jachtomis. Kelionės trukmė gali būti pusdienis arba visa diena su sustojimais gražiausiose vietose, maudynėmis ir pikniku. Turų kainos prasideda nuo 25 eurų žmogui.
Mes pasirinkome turą, kurio metu plaukėme katamaranu, o kapitonas atliko gido vaidmenį. Turo privalumas, kad katamaranu galima vandenynu pasiekti gražiausias Algarvės paplūdimių vietas, kurios iš sausumos sudėtingiau arba apskritai nepasiekiamos. Turo metu sustojama pasimaudyti ir įplaukiama į uolų vidų fotosesijai. Grįžtant atgal liaudis buvo vaišinama šampanu.
Automobiliu važiavome iki Šv. Vincento iškyšulio, kuris yra viena populiariausių Algarvės vietų. Jis užsibaigia 75 m aukščio skardžiu. Jame yra švyturys, kuris žymus tuo, kad audros metu vandenyno bangos būna aukštesnės už jį patį. Kadaise buvo manoma, kad Šv. Vincento iškyšulys yra pasaulio kraštas.
Algarvė yra labai uolėta, ir uolos dažnai masina po jas pakopinėti. Tą daryti reikia ypatingai atsargiai, nes nusiversti nuo uolų yra neįtikėtinai paprasta, ypač pavartojus svaigalų. Mano kelionės partnerė net ir nepavartojus vos nenučiuožė nuo skardžio ant užpakalio. Įspėjimai ir atitvarai yra tik prie pačių pavojingiausių, vėjų ir vandens išgraužtų vietų. Kitur eini – dairaisi, ir jau žiūrėk - viena koja skylėj pakeliui žemyn. Matėme numestų virvių ir šalikų, matyt naudotų žmonėms iš tų skylių traukti. Matėme pagyvenusią porą, užropojusią į aukštą uolą, paniškai mosikuojančią rankomis ir žadančią atiduoti dešrą už nukėlimą.
Žinoma, kuo aukščiau užsikabaroji, tuo įspūdingesnis vaizdas, ypač vakarop, kai saulė išryškina tamsiai rausvą smėlį, o vanduo įgauna dar sodresnę smaragdo spalvą. Tada norisi tik spoksoti ir kvėpuoti vandenyno vėsa - ypač, jei diena buvo karšta. Ir tik paskui pagalvoji apie tai, kaip reikės nulipti.
Patiko, kaip atsakingai paplūdimių gelbėtojai atlieka savo pareigas. Vandenynas Algarvės pakrantėje ne visada draugiškas, nes būna stiprus bangavimas ir srovės. Gelbėtojai laksto kaip užsukti, rėkauja, kuria kryptimi plaukti, kad srovė neužneštų ant uolų, ir be atokvėpio vandens motociklais traukia iš vandens savo jėgų neapskaičiavusius banglentininkus ir nardytojus.
Vos keli kilometrai nuo Albufeiros, Guia miestelyje yra Zoomarine parkas. Jis orientuotas į šeimų su mažais vaikais poilsį. Parke kelis kartus per dieną rengiami teatralizuoti delfinų, ruonių pasirodymai. Veikia keletas vandens čiuožyklų, apžvalgos ratas. Yra nedidelis zoologijos sodas su paukščiais, ropliais ir žuvimis. Kol mažieji dūksta vandens čiuožyklose, tėvai gali ilsėtis pavėsyje ant pievelės.
Gražu, bet jau norisi miesto. Gražaus miesto. Lisabona yra pats tas, važiuokime ten. Beje, į ją galima pasidaryti ir dienos išvyką iš Algarvės, ir vakare grįžti atgal. Iki Lisabonos daugiau nei dvi valandos automobiliu. Bet mes negrįšime, o toliau tęsime savo maršrutą Ispanijos link.
