Tačiau ši neįprasta tendencija turi antrą lazdos galą: nemažai svečių su savimi pramogai atsivežė ir bekelės monstrus keturračius, kuriais tiesiog įžūliai niokoja Kuršių nerijos kopas, miškus, prieškopę ir kelia grėsmę jautriam bei itin saugomam nerijos kraštovaizdžiui, gamtai.
Dėl tokios beprecedentės situacijos aplinkosaugininkai jau skambina pavojaus varpais ir ragina visus nerijos lankytojus fiksuoti chuliganus, pranešti policijai, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijai.
„Važinėti autotransporto priemonėmis Kuršių nerijoje ne kietąja kelio danga yra griežtai draudžiama. Už taisyklių pažeidimą pareigūnai gali skirti baudą iki 900 eurų. Be baudos, pažeidėjui dar gali būti paskaičiuota gamtai padaryta žala“, – „Vakarų ekspresą“ informavo KNNP direkcija. Savo ruožtu „medžioti“ neleistinose vietose nerijoje siautėjančius keturratininkus ragina ir policija.
Rado prieglobstį
Oficialiai Neringos miesto savivaldybėje (2020 m. surašymo duomenimis) registruota 3 530 gyventojų, tačiau ne paslaptis, kad realiai nuolat gyvena kone perpus mažiau žmonių. Daug pasiturinčių žemyno, dažniausiai – didmiesčių, gyventojų tik formaliai yra neringiškiai, nes pusiasalyje turi įsigiję vasaroti skirtus vadinamuosius antruosius būstus. Jie šaltuoju metų laiku būna tušti, bet ne šiemet.
Pasak KNNP direktoriaus pavaduotojos Linos Dikšaitės, vietiniai vieni kitus gerai pažįsta, o dabar gyvenvietėse – pilna nematytų veidų.
„Ten, kur anksčiau namuose būdavo tamsūs langai, matome kasdien degančias šviesas. Mūsų manymu, siautėjant virusui ir įvedus karantiną labai daug nekilnojamojo turto Neringoje turinčių žmonių ištisomis šeimomis persikėlė į pusiasalį. Juk dirbama nuotoliniu būdu, tad nerija, matyt, atrodo kaip saugesnis prieglobstis.
Žmonių – mažai, socialinių kontaktų – taip pat, ramu, tikimybė užsikrėsti virusu – taip pat mažesnė nei žemyne. Kitas dalykas – neįprastai gausiai šiam metų laikui užpildytas privataus apgyvendinimo sektorius, apartamentai“, – pasakojo ji.
Šiuos žodžius patvirtino ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Edita Lubickaitė.
„Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu gauname žymiai daugiau užklausų dėl apgyvendinimo. Ir ne savaitgaliui, o mėnesiui ar dviem, tikrai ilgesniam laikotarpiui. Atvyksta ne po vieną, o šeimomis.
Anksčiau vakare gatvėje sutikdavai vos vieną kitą svečią, o dabar jų tikrai daugiau. Žmonės juk dabar labai dažnai dirba nuotoliniu būdu, todėl nebėra pririšti prie darbo vietos. Neringa gal saugesnė atrodo“, – sakė E.Lubickaitė.
L.Dikšaitė teigė, kad nevietinių pagausėjimas matomas ne tik gyvenvietėse, bet ir gamtoje.
„Kur vaikščiodamas per valandą prieš metus ar seniau sutikdavai vos vieną žmogų, dabar prasilenki su penkiais. Lankomasi ir miškuose, ir draustiniuose, ir pajūryje. Ko niekada nebuvo šaltuoju metų laiku, tai Naglių rezervato automobilių stovėjimo aikštelės užpildymo.
Mašinas stato net pakelėse. Plūsta į lankytinas vietas. Akivaizdžiai žmonės pasirinko Kuršių neriją dėl galimo saugumo jausmo. Vieni į antruosius būstus atsikraustė, kiti pas gimines, treti išsinuomojo apartamentus“, – pasakojo KNNP atstovė.
Gamtos niokotojai
Regis, aplinkybė, jog lietuvaičiai bando slėptis nuo pavojingojo viruso nerijos pusiasalyje – nieko blogo, tačiau kai kurie svečiai verčia griebtis už galvų ir vietinius, ir aplinkosaugininkus. Ieškodami pramogų jie su savimi atsigabeno ir keturračius. „Vakarų ekspresui“ ne vienas pokalbininkas teigė matęs, kaip šios bekelei ar žemės ūkiui skirtos transporto priemonės viena po kitos mašinų priekabose buvo gabenos ir keltu, ir kirto Alksnynės kontrolės postą.
„Malonu, kai Neringoje laikinai apsistoję žmonės šeimomis vaikštinėja pajūriu, keliauja po mūsų lankytinus objektus, ramiai laiką leidžia gamtoje, pradeda geriau pažinti pusiasalio įžymybes.
Tačiau į neviltį varo nutrūktgalviai, visiškos atsakomybės neturintys asmenys, kurie siautėja po kopas ir miškus. Matyt, galvoja, kad karantino metu niekas jų nestebės, nepagaus, nefiksuos, todėl leidžia sau darkyti itin jautrią nerijos gamtą. Baisu, kas dedasi. Vienas po kito mums skambina žmonės ir praneša apie išmaurotas kopas, prieškopę, pušynus“, – pasakojo L.Dikšaitė.
Neringos miesto meras Darius Jasaitis savo akimis negalėjo patikėti, ką neseniai išvydo mišku apaugusiose Purvynės kopose.
„Siaubas kažkoks. Ten, kur kvartaline linija galėdavai su vaikišku vežimėliu ramiai pasivaikščioti, dabar – lyg išarta. Kažkas tikrai smegenų neturi. Nori papramogauti be jokio atsakomybės jausmo. Be supratimo, kad žaloja mūsų nerijos gamtą“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Išmaurotas ne tik kalnuotas Purvynės miškas, bet ir garsioji (aukščiausia nerijoje) Vecekrugo kopa bei jos papėdės, neleistinai važinėjama pajūriu užvažiuojant ant apsauginio kopagūbrio, siautėjama už jo esančioje palvėje ir kitur.
„Jiems, matyt, kalnai, kopos, įvairios raguvos labai tinka tokiai pramogai. Tai, kas vertingiausia nerijoje, dabar tapo vandalų pasilinksminimo vieta. Išdraskyti ir miško keliukai. Aš net neabejoju, kad taip elgiasi piktavaliai atvykėliai, nes vietiniai savo krašto tikrai neniokoja. Juk beveik visi gyvena iš turizmo, puoselėja nerijos kraštovaizdį, gamtą, dėl kurios svečiai ir atvyksta. Tad naikinti gamtinę aplinką būtų tas pats, kas pjauti šaką, ant kurios sėdi. Tiesa, yra neringiškių, kurie turi keturračius, tačiau jie skirti ne pramogai: pavyzdžiui, jais žvejai atvyksta į savo žvejybos barus prie jūros“, – teigė L.Dikšaitė.
KNNP botanikė Raimonda Ilginė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog begalviai vandalai keturračiais daro itin didelę žalą to net nesuvokdami.
„Kuršių nerijoje gamta yra labai trapi ir jautri. Tiek žolinė danga, tiek miško paklotė ją išmaurojus keturračio ratais atsikuria labai lėtai, miško paklotė formavosi ilgai. Pusiasalis – ne žemynas, čia procesai yra daug sudėtingesni ir subtilesni“, – teigė ji.
Ruošiamas atsakas
KNNP direkcija prašo visų nerijos lankytojų nebūti abejingus ir fotografuoti, filmuoti siautėjančius keturratininkus, pranešti parko direkcijai, policijai. Savo ruožtu politikai jau ketina imtis itin griežtų priemonių siekiant pažaboti šią grėsmingą situaciją.
„Žinote, gal nuskambės drastiškai, bet aš įvesčiau 1 000 eurų mokestį visiems, kurie į Neringą nori atsivežti keturratį. Nes tikrai ne pasivažinėti plentu tos transporto priemonės atsigabenamos, o pramogai, savo egoistiniams poreikiams patenkinti mūsų nuostabios gamtos sąskaita. Kas jiems? Jie juk čia nuolat negyvena. Atvažiavo per karantiną, pasiautėjo, išdarkė viską ir išvyko į savo nuolatinę gyvenamąją vietą“, – piktinosi meras.
„Vakarų ekspresą“ jis patikino, kad artimiausiu metu bus organizuojamas tarpžinybinis pasitarimas bei svarstoma, kokius sprendimus galėtų priimti Neringos miesto taryba.
„Būtina kažką daryti. Peržiūrėsime teisės aktus ir įvertinsime, kas yra mūsų Tarybos galioje, o ką gali pagal kompetenciją padaryti kitos žinybos: KNNP, aplinkosaugos agentūra, policija ir kt.“, – teigė D.Jasaitis.
KNNP direkcijos Teisės ir administravimo skyriaus vyr. specialistė Raimonda Jakštytė informavo, kad atsakomybė už saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.
„Tiek valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai, tiek valstybiniai miškų pareigūnai, tiek aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai už saugomos teritorijos pažeidimą taiko tą patį straipsnį, todėl ir baudų dydžiai yra tie pays, nepriklausomai nuo to, kuris pareigūnas taiko. Atsakomybė – nuo įspėjimo iki 900 eurų baudos. Be baudos, pažeidėjui gali būti paskaičiuota gamtai padaryta žala, jei ji atsirado padarius pažeidimą“, – teigė ji.
Neringos policijos komisariato vyr. tyrėjas Nerijus Stankus „Vakarų ekspresui“ sakė, kad į pranešus apie neleistinose vietose nerijoje važinėjančius keturratininkus visada yra ir bus reaguojama.
„Esame kol kas gavę 2 pranešimus. Vienu atveju išmaurotos buvo Purvynės kopos. Nuvykę pamatėme vadinamąjį bagį, bet jis jau buvo pakrautas į priekabą, tad įrodyti, kad būtent juo padarytas pažeidimas, nebuvo galimybių. Nepaisant to, žmones raginu skambinti policijai, jei mato pažeidėjus.
Atvykę mes turime teisę nustatyti galimo pažeidėjo asmens tapatybę, net į policijos komisariatą nusivežti. Pareikalauti parodyti transporto priemonės dokumentus, teisę vairuoti tokią transporto priemonę, nes ir keturračių kategorijos skiriasi. Taikyti nuobaudas turime teisę savo kompetencijos ribose, tačiau duomenys perduodami jau atitinkamoms institucijoms.
Tad policija dėl šios opios Neringai problemos tikrai nelieka ir neliks nuošalyje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Dienraščio duomenimis, keturratininkai daugiausiai siautėja Nidos ir Preilos apylinkėse, nors fiksuoti ir Juodkrantėje, Raganų kalno aplinkoje bei Smiltynėje.
