Globalūs iššūkiai koreguoja strategijas
Kaip teigia „Keliauk Lietuvoje“ tikslinių rinkų projektų vadovė Dovilė Venckutė, Vokietijos turistų rinka mūsų šalyje prioritetine laikoma jau ne vienerius metus. Nuosekliai vykdytos rinkodaros kampanijos ir kitos kompleksinės turistų pritraukimo priemonės kasmet leido sulaukti vis daugiau šios šalies turistų.
Vis tik dvejus metus trukusi pasaulinė pandemija ir įsivyravę geopolitiniai neramumai gerokai sumaišė kortas.
„Ištisus metus Vokietijos turizmo profesionalams pristatome Lietuvą, dalyvaujame parodose, vykdome kelionių organizatorių ir agentų mokymus, kurių metu apžvelgiame skrydžių į mūsų šalį galimybes bei naujus produktus, tokius kaip aktyvios kelionės, miestų, gastronominis turizmas ir poilsis kurortuose. Vis tik dvejus metus trukusi pasaulinė pandemija ir įsivyravę geopolitiniai neramumai gerokai sumaišė kortas. Esame priversti ieškoti papildomų sprendimų, kaip užsienio šalims, įskaitant ir vokiečius, ne tik apie save priminti, bet ir parodyti, jog Lietuvoje situacija stabili – čia galima keliauti saugiai ir labai turiningai bei įdomiai praleisti laisvalaikį“, – pasakoja D. Venckutė.
Vienas iš tokių artimiausių turistų skatinimo pavyzdžių – šią vasarą ir rudenį Lietuvoje vyksiantys Vokietijos turizmo atstovų pažintiniai vizitai. Jų metu dėmesys bus skiriamas sveikatinimo produktui, keliaujant po Lietuvos kurortus, pristatyti, taip pat išsamiau susipažinti su Lietuvos gamta ir dviračių turizmu.
Spalio–lapkričio mėnesiais numatytos ir mūsų šalies atstovų verslo misijos Vokietijos didžiuosiuose miestuose – Berlyne, Hamburge ir Miunchene, iš kurių vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Lietuvą. Taip pat nuolat vykdomi ir rinkodaros veiksmai. Vienas jų – birželį startavusi skaitmeninė rinkodaros kampanija, kurioje akcentuojamas keliavimo Lietuvoje įprastumas, saugumas.
Apsilankę patys skatina ir kitus
Remiantis „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu „KOG instituto“ šįmet, gegužę, atlikto tyrimo duomenimis, 3 proc. keliautojų iš Vokietijos teigia per pastaruosius penkerius metus bent kartą lankęsi Lietuvoje, o 6 proc. – kada nors. 75 proc. tyrimo dalyvių, kurie jau keliavo po mūsų šalį, tvirtino mielai sugrįžtų čia dar kartą, o 55 proc. – rekomenduotų Lietuvą aplankyti kitiems.
Tyrimo metu paklausti apie Lietuvą, vokiečiai, nesilankę mūsų šalyje, kone sutartinai minėjo Baltijos jūrą ir šalies kraštovaizdį. Bent kartą viešėjusieji Lietuvoje savo patirtį čia įvertino puikiai, o asociacijų su šalimi turėjo ir daugiau: jiems įsiminė Vilnius, gamta, draugiški ir svetingi vietiniai, tradicinis maistas ir gėrimai.
Skaičiuojama, jog jei visi svarstantieji atvykti į Lietuvą, tą padarytų, mūsų šalis sulauktų kone 792 tūkst. turistų iš Vokietijos.
Paprašyti balais įvertinti Lietuvos, kaip turizmo krypties privalumus, respondentai dosniausiai balus skyrė Vilniui, Lietuvos gamtai, vietinių draugiškumui ir svetingumui, saugumui bei vietos kultūrai ir tradicijoms, prasčiausio vertinimo susilaukė kempingai, susikalbėjimas su vietiniais, dviračių ir automobilių kelių infrastruktūra.
Stabdo žinių trūkumas
Paklausti, kodėl savo atostogoms renkasi Lietuvą, tyrimo dalyviai minėjo norą pažinti mūsų šalies kultūrą, tradicijas, žmones (45 proc.). 34 proc. Vokietijos turistų vertina Lietuvos gamtą ir atvyko čia sužavėti jos grožio, jūros, upių, ežerų. Dalį sudomino ir galimybė kelionės metu aplankyti kitas Baltijos šalis.
Dar tik svarstantieji atvykti į Lietuvą, susidėliojo kelis mūsų šalies privalumus: patrauklias kainas (45 proc.), gamtą (38 proc.), trečdalis taip pat norėtų pasinaudoti galimybe kelionės metu aplankyti artimiausias Lietuvos kaimynes.
Vokietijos gyventojai vis dar turi baimių ir stereotipų, kuriuos stengiamasi išsklaidyti.
Vokietijos gyventojai vis dar turi baimių ir stereotipų, kuriuos stengiamasi išsklaidyti: nepalankios oro sąlygos, nerimą kelianti COVID-19 situacija, galimos vagystės, geopolitinė situacija. Dalis tyrime dalyvavusių Vokietijos gyventojų, nors ir pripažįsta besijaučiantys saugiai keliaudami į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, visgi dar papildomai pasidomi saugumo situacija.
Kai kurie apklausoje dalyvavę vokiečiai nuogąstavo, jog atvykę į šalį, dėl kalbos barjero ar galimų kultūrinių skirtumų, gali neturėti galimybės pažinti tikrosios vietos kultūros ir tradicijų.
Atvyktų trumpam, nors planų daug
Kaip rodo tyrimas, Vokietijos gyventojai Lietuvą pirmiausia mato kaip kelių dienų kelionei tinkamą kryptį (53 proc.), kas penktas ją rinktųsi trumpai, 2–3 dienų, kelionei. Per kelias dienas jie aplankytų Palangą ir pajūrį (43 proc.), Kuršių neriją (38 proc.), Trakus (31 proc.), Vilnių ir Kauną. Vokietijos turistus sunkiau būtų sudominti Kernavės piliakalniais, Kryžių kalnu.
Keliautojai pirmenybę teikia būtent poilsinėms kelionėms (39 proc.), tik pažintines keliones rinktųsi du kartus mažesnė dalis, arba 18 proc., o abu kelionės tipai domina 44 proc. Vokietijos turistų.
Lietuvą dažniau renkasi vyresni (50 ir daugiau metų) žmonės, paprastai keliaujantys su partneriu, draugais ar vieni. Su vaikais keliauja kas ketvirtas, 6 proc. keliauja tik su vaikais. Palyginti dažnas turistas iš Vokietijos į užsienio šalis keliauja su draugais (28 proc.), o pavienių keliautojų yra beveik penktadalis.
Informacijos apie šalį Vokietijos gyventojai ieško tradiciškai: paieškų sistemose, klausinėja draugų ir artimųjų, patikrina nakvynės rezervacijų platformas. Į kelionių organizatorių puslapius užsuka kas ketvirtas, o kas penktas ieško informacijos nacionalinėse turizmo svetainėse.
Kadangi vokiečiai neabejingi poilsinėms kelionėms, kurios trunka savaitę ar porą, atvykę į Lietuvą
mielai apsistoja vietiniuose, tinklams nepriklausančiuose, viešbučiuose, renkasi butus trumpalaikei nuomai, kai kurie nakvoja kempinguose ir kaimo turizmo sodybose. Viskas dėl pagrindinio atostogų tikslo – galimybės atsipalaiduoti, pasimėgauti tyla ir ramybe.
Racionalieji vokiečiai, prieš išsiruošdami į kelionę, vertina jos kainą, kas antram apklaustajam itin svarbus saugumas, naujų, nelankytų vietų pažinimas, nakvynės kaina ir komfortas kelionės metu.
Dar nebuvę, bet planuojantys aplankyti Lietuvą, įvardijo ir sąrašą veiklų, kurias išbandytų: lankytų
istorines vietas, Vilnių, pajūrį, ragautų vietos patiekalų. Tie, kurie jau yra buvę mūsų šalyje, tą dažniausiai ir darė: aplankė Vilnių (70 proc.), pajūrį, ragavo vietos virtuvės patiekalų (60 proc.) bei lankėsi kituose didmiesčiuose (55 proc.).
