Gamtos „džiakuzi“
Indra Džiojeva-Stulpinienė su vyru Šarūnu užsienį ir didmiesčius iškeitė į Sližių kaimą, kur įkūrė „Žvaigždžių slėnį“ – gamtos oazę su glampingu ant Širvintos šlaito.
„Vyras yra kilęs iš šių kraštų, tad būtent čia kuriame gamtos lopšį skubančiam miesto žmogui, kur jis gali atitrūkti ir tarsi grįžti į nerūpestingus laikus, kuomet pievose lakstė basas ir žiūrėdavo į žvaigždes neskaičiuodamas laiko“, – pasakoja Indra, iš Latvijos į Lietuvą atvykusi tada, kai jai buvo 12 metų.
Atvykėliams juk reikia perkrauti „failus“, pabūti be televizoriaus ar mobilaus ryšio. „Vis dar kuriamės, tad čia ne tik glampingo palapinėje galima apsistoti su nuostabiu vaizdu į Širvintos upės vingius, bet ir keturias gamtos stichijas atspindinčiuose kupoluose. Norime kalbėti apie gamtą ir jos įtaką žmogui, tad kupolus įrengėme žemės, ugnies, oro ir vandens tematika. Vyras iki šiol dirba akmens mūro meistru, tad čia yra visi jo dirbiniai, židiniai, tad darbus suderiname“, – sako Indra.
Čia yra ir tikras gamtos „džiakuzi“. „Jei kas klausia, ar turime burbulinę vonią, visuomet sakome – taip, tik natūralią – upėje, iki kurios reikia nusileisti šlaitu. Čia galima patirti tikrą vandens masažą“, – šypteli Indra.
Du vaikus su vyru auginanti moteris sako, kad minčių veikloms yra daugybė – kelis metus iš eilės organizavo „Gongų naktis“, o šią vasarą vyko ir „Džiaugsmo festivalis“, kur ir suaugę, ir vaikai galėjo mėgautis vaikystės džiaugsmais. Be to, Indra veda ir veidoskaitos užsiėmimus, tad atvykus į šį gamtos kampelį galima gauti dvigubą naudą – ir poilsį, ir asmeninę konsultaciją.
Čia yra ir tikras gamtos „džiakuzi“.
„Ateityje norime įrengti ir edukacijų salę, pažindinti vaikus su gamta ir kurti ryšį“, – savo ateities planais pasidalijo Indra.
Žibutės pievos
Psichologė Jolanta Čekauskaitė ir šaulys Darius Lapka Mūšios viensėdyje, šalia Vidiškių miestelio, įkūrė „Žibutės pievų ūkį“. Čia draugystė su pievose ganomais gyvūnais, pažintiniai žygiai ir edukacijos kviečia turiningai poilsiauti.
„Viskas prasidėjo spontaniškai. Ūkis priklausė dar Dariaus proseneliams. Čia pat yra ir Siesarties bei Mūšos santaka į Šventosios upę. Ši vieta mums visada atrodė užburianti, pasikraudavome energijos ir atsigaudavome. Tad čia ir nusprendėme kurtis. Didelė pieva buvo nešienaujama, tad sugalvojau, kad galbūt verta auginti avis, kurios nuėstų žolę. Taip įsigijome 3 avis – žinoma, jos tos žolės tiek nenuėdė, tačiau atsivedė jauniklių. Dabar jų čia – 13. Vėliau įsigijome vištų, triušių“, – pradžią prisiminė Jolanta.
Gamtą ir žygius mėgstantys, Jolanta ir Darius sugalvojo į savo ūkį kviesti žmones. „Aplinkui – ichtiologinis draustinis, upės, Zujų piliakalnis, monsinjoro Alfonso Svarinkso įkurtas Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimo parkas, keletas išnykusių dvarų – tad norėdami parodyti šiuos objektus nutarėme žiemą organizuoti Užgavėnių žygį. Norinčiųjų buvo tiek, kad turėjome net dvi dienas organizuoti“, – prisiminė Jolanta.
„Žibutės pievų ūkis“ pavadintas pagal Dariaus tėčio kadaise turėtą kumelę vardu Žibutė, kuri čia ir ganėsi. Tad dabar Žibutės pievoje ir aplink organizuojami įvairūs žygiai. Suaugusieji dažniausiai renkasi 15–20 km maršrutus, o šiltuoju metų laiku mokinius kviečiame ir į netradicines pamokas, kur vaikai keliauja į pažintinį žygį, susipažįsta su ūkio gyvūnais. Vasarą rengiamos ir dienos stovyklos.
„Pastebėjome, kad vaikams trūksta judesio. O ir patys visuomet su dideliu noriu išsiruošiame į žygius“, – pasakojo Darius.
Anot Jolantos, dabar jų veikla priklauso nuo sezono, tačiau ateityje norėtų organizuoti užsiėmimus visus metus. „Norime įsirengti edukacinę zoną, vaikus pažindinti su gamta, mišku, augalais ir šalia to – su gyvūnais. Taip pat supažinti su senojo kaimo tradicijomis, istorija“, – planais dalijosi Jolanta.
Prasmė – smėlio magijoje
Kiek kitokia veikla pačioje Ukmergėje – jau ketverius metus veikia Astos Liumparienės įkurta smėlio ir pasakų terapijos studija.
Asta daugybę metų dirbo marketingo specialiste, o dabar jos užsiėmimų dalyviai – ir suaugę, ir vaikai. „Kadaise gavau kvietimą susipažinti su meno terapija. Juk marketingas ir psichologija – gan susijusios sritys. Taip ėmiausi domėtis smėlio terapija, skaičiau knygas, ir supratau, kad Lietuvoje nėra specialistų, kas galėtų išmokyti smėlio terapijos metodikos. Taip atradau mokslus Rygoje“, – pasakojo Asta.
Anot moters, Carlo Gustavo Jungo pakraipos smėlio terapijos ji negalėjo iš karto mokytis, nes tam buvo reikalingas psichologijos išsilavinimas. Tad Asta pradėjo mokytis pasakų terapijos, o smėlis – vienas iš pagrindinių darbo įrankių. „Tai mano būdui tiko net labiau, nes metodika daug žaismingesnė, daugiau pokalbių“, – sakė A.Liumparienė.
„Pradėjau dirbti su vaikais, o dabar noriu daugiau dėmesio skirti verslo žmonėms. Būtent čia galėčiau apjungti savo marketingo bei psichologijos žinias ir net padėti auginti verslą. Ir suaugusieji neturėtų nuvertinti pasakų teikiamos naudos“, – šypteli moteris.
Būtent čia galėčiau apjungti savo marketingo bei psichologijos žinias.
Rezultatai kalba patys už save. Po keliu užsiėmimų vaikai, anot A.Liumparienės, jau nebemikčioja, patys susidoroja su savivertės ar miego problemomis. „Siūlau nepamiršti žaisti, mėgti pasakas – juk ten slypi didieji lobynai ir atsakymai į klausimus“, – patarė A.Liumparienė.
Ekstremalios pramogos
O štai Jonas Grigalevičius su žmona Zuzana ir dukra Barbora vaikams siūlo išsikrauti ir pasivažinėti keturračiais Kazliškių kaime Ukmergės rajone.
„Pirminė idėja kilo vyrui, nes jį visuomet viliojo ekstremalus sportas – tai ir ralio varžybos, ir motociklai. O ir dukra Barbora važiuodavo su tėčiu kaip šturmanė. Norėjosi pasiūlyti kažką įdomaus, taip ir gimė idėja prieš ketverius metus – keturračių pramogos vaikams“, – pasakojo Zuzana.
Dabar čia yra 13 keturračių, o jais gali važinėtis vaikai nuo 6 iki 14 metų. „Atvažiuoja klasės iš Vilniaus ar Kauno. Duodame pošalmį, šalmą, apmokome, paaiškiname daromas klaidas. Vaikų nepaleidžiame be priežiūros. Tad čia puiki pradžia išmokti važiuoti, o ateityje planuojame įrengti trasą jau ir pažengusiems vaikams“, – pasakojo Barbora.
Pasak Zuzanos, čia puiki vieta švęsti ir gimtadienius. „Vaikai šėlsta batute, turime ir putų patranką, namelyje – daug kompiuterinių žaidimų, o sukaktuvininkams leidžiame kiek ilgiau pasivažinėti keturračiu. Standartiškai važiuojama 20 min. Per tiek laiko vaikai puikiai išlaiko koncentraciją, o vėliau pavargsta, pradeda daryti klaidas. Tad darome pertraukas tarp važiavimų“, – pasakojo moteris.
Pasak Barboros, pramogos siūlomos ištisus metus – žiemą trasa nuvaloma, o ant keturračių uždedamos slidės ir vikšrai. O ir aplinkui smagu paturistauti – daug kalvų, netoliese yra Berzgainių dvaras ir piliakalnis, daug pilkapių. Tikrai yra ką aplankyti.
Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Jonas Satkūnas teigia, kad gamtos pažininimas išsiruošus į žygius po Šventosios pakrantes yra iš Islandijos ar Prancūzijos nukopijuotos gamtos pažinimo pamokos. Beje, moksleivių grupės iš Prancūzijos vyksta į Afrikoje buvusias prancūzų kolonijas. O štai Borneo saloje moksleiviai savanoriai net gydo dramblius.
