Ak kalpak įtraukimas į šį prestižinį pasaulinį sąrašą „mums, taip pat mūsų turizmui, turi keletą labai teigiamų aspektų, [pavyzdžiui, galimybę] pritraukti turistus į mūsų šalį“, sakė kultūros ir turizmo ministro pavaduotojas Maksatas Uulu Damiras.
„Tai suteikia tarptautinei bendruomenei galimybę susipažinti su mūsų kalnuota šalimi“, – pridūrė jis.
UNESCO kasmet atnaujina kultūros kūrinių, kurie perteikia jų šalių dvasią ir paveldą, sąrašą. Šiemet į jį, bet kita ko, buvo įtrauktas tailandietiškas masažas.
Siuvinėta aukšta skrybėlė taip garbinama savo tėvynėje Vidurio Azijoje, kad turi savo nacionalinę dieną.
Paprastai iš veltinio gaminama keturių įsiuvų skrybėlė simbolizuoja „nuostabias Kirgizijos viršukalnes, kurios visada būna snieguotos“, naujienų agentūrai AFP sakė buvęs prezidento patarėjas Topchubekas Turgunaliyevas, nuolat nešiojantis ak kalpak.
Vietos gamybos balto veltinio skrybėlės kainuoja nuo 18 eurų, nors pigesni sintetiniai analogai, gaminami Kinijoje, taip pat parduodami Kirgizijos turguose.
Ak kalpak diena kovo 5-ąją švenčiama nuo 2016 metų; tuomet minios žmonių nešiojo 3 metrų aukščio skrybėlę po sostinės Biškeko centrą.
Skrybėlę taip pat ruošiamasi apsaugoti nacionalinių įstatymų lygiu.
Vienas iš parlamento komitetų patvirtino įstatymo projektą, kuriuo ak kalpak statusas prilyginamas valstybės himnui ir vėliavai.
Debatų parlamente metu vienas įstatymų leidėjas pasiūlė skirti už bet kokią nepagarbą skrybėlei 1 000 somų (13 eurų) baudą.
Įstatymo projektą, kurį parlamentarai veikiausiai priims, pradėta svarstyti po 2017 metais kilusio skandalo, kai vienoje parodoje dalyvavęs šuo buvo nufotografuotas su šia skrybėle.
Balandžio mėnesį Kirgizijoje gimusi mišrių kovos menų meistrė Valentina Ševčenko pravarde „Kulka“ taip pat įžeidė kai kuriuos kirgizus, kai lankydamasi šalyje trumpam užsidėjo skrybėlę, kurią tradiciškai nešioja tik vyrai.
Parlamente taip pat nuskambėjo raginimų suteikti tokį patį statusą eleček – moteriškam turbanui, gaminamam iš ilgo balto audinio gabalo, apvyniojamo po smakru.
