Unikalus gatvinis kaimas Grabijolai kviečia į 220-ąjį gimtadienį

Neries upės pakrantėje įsikūrę Grabijolai – natūralios gamtos, tradicinės architektūros ir glaudžiais ryšiais susijusios bendruomenės lopšys. Šis unikalus gatvinis kaimas, esantis Neries regioniame parke, šiemet švenčia 220 metų pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose sukaktį.
Grabijolai
Grabijolai / Neries regioninio parko direkcijos nuotr.

Ta proga rugpjūčio 1 d., šeštadienį, Grabijolų kaimo bendruomenė visus kviečia atvykti į šventinius minėjimo renginius.

Pavadinimo kilmė neaiški

Istorininiuose šaltiniuose Grabijolai pirmą kartą paminėti 1795 m. parapijų revizijoje kaip Zapalinos palivarkui priklausęs kaimas su 9 sodybomis, kuriose gyveno 41 vyras ir 29 moterys.

Kaimo pavadinimas, pasak grabijoliškių, kilęs nuo lenkiško žodžio „hrabia“ (grafas). Teigiama, kad kaimas esą priklausęs grafui, dėl to ir gavęs tokį pavadinimą.

Kaimo vardo kilmės versijų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, Lietuvos didikas, ekonomistas, istorikas, kolekcininkas, Lietuvos archeologijos pradininkas Konstantinas Tiškevičius manė, kad kaimo vardas kilęs nuo žodžio „graibyti“, t.y. „semti žuvį”.

O štai archeologas ir istorikas Petras Tarasenka Grabijolus vadina Grabeliais. Gal dėl to, kad kaimas greičiausiai stovi ant buvusio pilkapyno?

Kitapus upės, dešiniajame Neries krante, iki šiandien yra išlikę Grabijolų – Žemaitiškių pilkapynai, o pats kaimas įsikūręs kairiajame krante gana aukštų apie 50 m aukščio kalvų papėdėje.

Kaimo sodybos išsidėsčiusios abipus kaimo gatvelės kompaktiškai ir taisyklingai – aiškiai matoma nuo senų laikų išlikusi rėžinio kaimo sandara.

Trumpa, tiesi it styga kaimo gatvelė staiga baigiasi, atsirėmusi į Nerį. Jos tęsinys – dar XX a. pr. per upę buvęs tiltas, kuriuo buvo susisiekiama su Grabijolų dvaru kitame krante, Pirmojo pasaulinio karo metais tiltas buvo sudegintas vokiečių.

Šiuo metu Grabijoluose yra 25 sodybos, tačiau nuolatos čia gyvenančių žmonių – vos aštuoni. Dauguma sodybų atgyja tik savaitgaliais ir vasarą, kuomet čia suvažiuoja buvę kaimo gyventojai, jų vaikai ir anūkai.

Apie 1940 metus daugelis netoliese buvusių senovinių gatvinių rėžinių kaimų buvo išskirstyti į vienkiemius, tačiau Grabijolai, buvę nuošalyje nuo kelių ir valdžios, išliko nepaliesti.

Šiuo metu Grabijoluose yra 25 sodybos, tačiau nuolatos čia gyvenančių žmonių – vos aštuoni. Dauguma sodybų atgyja tik savaitgaliais ir vasarą, kuomet čia suvažiuoja buvę kaimo gyventojai, jų vaikai ir anūkai.

Apylinkės – archeologijos ir istorijos mėgėjų rojus

Iš tiesų neteisinga būtų manyti, jog Grabijolų istorija prasidėjo prieš 220 metų, kuomet jie pirmąkart paminėti rašytiniuose šaltiniuose.

Neries regioninio parko direkcijos nuotr./Grabijolų kaimo istorija siekia 220 metų
Neries regioninio parko direkcijos nuotr./Grabijolų kaimo istorija siekia 220 metų

Šis kaimas unikalus tuo, jog kaimo apylinkėse gausu skirtingų laikmečių istorijos ir kultūros paveldo vertybių. Kaime ir jo apylinkėse aptikti archeologiniai radiniai rodo, kad gyventojai šioje vietoje apsistodavo jau neolito laikotarpiu.

Pagrindinis kultūrinis sluoksnis yra iš II–IV amžių, kai žmonės čia gyveno sėsliai. Iš to laiko rasta molinis verpstukas, daug geležies gargažių, ankstyvosios grublėtosios ir ankstyvosios brūkšniuotosios keramikos šukių.

Abiejose upės pakrantėse yra buvę didžiuliai pilkapynai – V–XI a. laidojimo vietos. 2004 m. netoliese esančioje Alkų kalvų grandinėje atrastas Paalkių piliakalnis, o šių metų pradžioje, vasario mėnesį – dar vienas, esantis šalia mitologinio Cypelio kalno.

Manoma, kad tai galėjo būti žvalgakalnis – kalnas, nuo kurio buvo stebimos apylinkės ir pranešama apie pastebėtus priešus.

Grabijolų apylinkėse taip pat užfiksuota per dešimt vietų, susijusių su baltų religija ir mitologija. Čia, prie Neries, formavosi lietuvių gentis ir jos vaizdiniai apie pasaulį.

Neries regioninio parko direkcijos nuotr./Grabijolų kaimas
Neries regioninio parko direkcijos nuotr./Grabijolų kaimas

Užrašyta daug įdomių pasakojimų apie šalia kaimo esančią vieną iš didžiųjų Neries  rėvų – Druskinę (Solnik), jos prieigose kyšančias Vestuvių ir Trijų brolių akmenų grupes, aukščiausią Alkų kalvų grandinės kalną – Cypelį, ant kurio kadaise prasmego sentikių bažnyčia, žvejų ir sielininkų darbą trikdydavusį Pabarų kipšiuką ir daugelis kitų.

Visus šiuos pasakojimus bus galima išgirsti Grabijolų šventėje rugpjūčio 1 dieną, į kurią kviečia šio kaimo benduomenė. Šventiniai renginiai prasidės 10.30 val. šv. Mišiomis Kazokiškių Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčioje.

12.30 val. Grabijolų kaimo kapinaitėse bus pagerbti Anapilin išėję bendruomenės nariai, o 13 val. visi susiburs kaimo centre, prie medinio kryžiaus.

Čia vyks šventinis koncertas, skaitovas Petras Venslovas atvers Grabijoluose užrašytos tautosakos lobynus, o kaimo bendruomenė pakvies prie suneštinio vaišių stalo. Šventę užbaigs įvairių kolektyvų koncertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs