Šio projekto sumanytojai – Šilutės meno mokykla, o pagrindiniu varikliu tapo aktyvus dailės mokytojas, šilutiškis Andrius Sirtautas, su vaikais sugeneruojantis unikalių idėjų ir kuriantis bei dovanojantis meną miestui.
Ką tik Šilutėje įkurdintas pirmasis „sekretas“. Gatvės grindinyje įmontuotas pirmasis kūrinys, atspindintis anuomet greta esančiame name virusį gyvenimą.
„Šiame name anuomet gyveno ūkininkai – tai vadinamasis sviestininko namas. Jie gamindavo sviestą, eidavo į turgų prekiauti kiaušiniais, sviestu. Ateityje prie šito „sekreto“ bus priklijuota nuoroda į tinklapį ir numeris. Šioje nuorodoje, paspaudus namo numerį, kol vaikai apžiūrinės, tėvai galės papasakoti istoriją. Pasirinkome šią vietą tarsi eksperimentinę, ji yra šalia mokyklos, matome pro langus, kad dabar žmonės ten jau prilipę“, – pasakoja A.Sirtautas.
Jis 15min papasakojo, jog viskas prasidėjo, kai SBA baldų koncernas, kuriam priklauso bendrovė „Šilutės baldai“, mokyklai padovanojo atraižų meno darbams, cilindrų iš stiklo.
„Ten dirbančiųjų vaikai lanko mūsų mokyklą. Su koncernu užsimezgė ryšys, padovanojo mums stiklinių cilindrų 1,2 metro. Sako: „Vis tiek kažką sugalvosit.“ Jie keitė įrengimus ir mums atvežė visą toną. Taip gimė idėja „Mini pasaulis“ ir tuose vamzdžius vaikai sukūrė kas Šilutę, kas drakonų pasaulį. Buvo didelis pasisekimas. Pamatėme, kad netikėtai išsivystė gera idėja. Buvo mintis cilindrus į žemę įleisti, pradėjome skaičiuoti sąmatas, rėmėjų ieškoti. Jie atsidūrė miesto centre, privatus savininkas, palaikantis meną, leido naudotis sklypu. Cilindrai ant medinių pagalių buvo pritvirtinti vaikų akių lygyje. Palaikėme visus metus, net žolė buvo nutrypta toje vietoje. Jau praėjo 2–3 metai, ketiname projektą pratęsti, – pasakojo A.Sirtautas. – Koncernas mus pasikvietė į svečius, paklausė, gal turime kitų idėjų, o kai pradėjome vardyti, radome bendrų taškų. Prisijungė ir Šilutės rajono savivaldybė. Kas stiklus, apšvietimą, medžiagas parūpino, kas įkasimo reikalais pasirūpins. Projekto idėja – padaryti kambarius prie namų, kurie dabar jau nebeatlieka kažkada buvusios funkcijos. Pavyzdžiui, kažkada veikė karstų parduotuvė, limonado pilstymo fabrikas, bankai, stotys.“
Į projektą buvo įtrauktos ir Šilutės bendrojo lavinimo mokyklos. Istorijos mokytojai kartu su vaikais ištraukę burtus, kurie objektai jiems tenka, ieškojo istorinės medžiagos apie maždaug 20 namų Šilutėje.
„Vaikai ėjo į muziejus, naršė senuose laikraščiuose, kiti nulėkė į tuos namus pasiklausinėti ir ten gyvenantys papasakojo, kaip po karo atsikraustė, ką rado. Labai įdomiai! Paskui improvizavome, nesiekėme istorinio tikslumo. Žiūrėjome į archyvus, kokie buvo baldai, rinkome tuo laikmečiu vyravusius tapetus, stilių ir vaikai bei suaugę padarė. Šie „sekretai“ bus įkurdinti prie kiekvieno namo, grindyje, po stiklu“, – unikaliu projektu dalijosi dailės mokytojas, pats šilutiškis, anuomet baigęs šią mokyklą ir po studijų grįžęs žiniomis dalytis su auklėtiniais.
Pirmasis – tarsi eksperimentas
Šiuo metu baigta jau apie dešimt istorinių objektų. Istorija perkeliama į kvadratinę erdvę, pagamintą iš nerūdijančio plieno bei plastiko. Atsakingi asmenys rūpinasi apšvietimu.
„Inžinieriai, pamatę mūsų pirmąjį „sekretą“, sako: „Čia žiauriai geras dalykas!“ Diskutavome apie apšvietimą, nusprendėme įkasti pirmąjį, kad galėtume įvertinti, kaip reaguos į ekstremalias oro sąlygas. Gal iškils rasojimo problema, gal ledu pasidengs, gal kažkas atsiklijuos, norisi žinoti trūkumus, kad ateityje reikėtų kuo mažiau rūpintis. Kol kas stovi „sekretas“, žmonės aplipę, pašokinėja ant stiklo, jis tvirtas, net ir mašina galėtų važiuoti“, – sakė A.Sirtautas.
„Sekretus“ kuria ne tik meno grupes lankantys vaikai, bet ir suaugusieji, sukūrę 6–7 „sekretus“. Štai patį pirmąjį, jau įkastą, sukūrė Šilutėje odontologe dirbanti moteris, lankanti suaugusiųjų meno grupę.
Apie 20 „sekretų“, pasakojančių miesto istoriją, savo vietose turėtų nugulti iki vasaros. Miesto valdžia planuoja, jog šie prie istorinių namų turėtų atsidurti iki miesto šventės, kuri vyksta paskutinįjį gegužės šeštadienį. Meno mokyklos bendruomenė viliasi, jog darbai prasidės kovą–balandį ir ramiai, be chaoso, visi objektai nuguls savo vietose.
„Bus įvairių objektų – ritualinių paslaugų parduotuvė, kepyklėlė, knygrišykla su spaustuvėle, keli bankai, stotis, dantistės namas, amatų mokykla, dviračių parduotuvė, mechaniko namas, kur gamindavo vartus ir stambius įrenginius, ir pan. Visi šie objektai yra prieškariniai, senosios architektūros. Statome prie išlikusių namų. Šilutėje daugelis pastatų išliko“, – sakė A.Sirtautas.
Miestui dovanoja meną
Dailės mokytojas su auklėtiniais Šilutei yra sukūrę bei padovanoję ir daugiau unikalių meno objektų, papuošusių miestelį.
Štai šiemet Šyšos upėje ėmė plaukioti didžiulės gulbės.
„Tai origamio gulbės, išlankstytos iš popieriaus, paskui pagamintos iš plastiko. Įspūdingą pasisekimą turėjo kiškiai, su kojūkais brendantys per vandenį. Skambėjo per visą pasaulį. Sukūrėme ir žveją sėdintį, kirus, vandeny tupinčius“, – pasakojo mokytojas, neslepiantis, jog apmaudu dėl vieno: nuo to laiko, kai pats baigė mokyklą, valdžios požiūris nelabai pasikeitė.
„Kai mes mokėmės, kūrėme iš nieko, mokytojai nešė medžiagas, kas ką, kalė darė. Dabar aš tą patį darau, mušuosi už dailę, kovoju už mokyklą. Einame lyg ubagaudami, prašydami pinigų projektams. Gaila, kad miestas neateina pats, o juk galėtų ateiti, sakyti: „Darom!“ Svarbiau plyteles iškloti, kiemą patvarkyti. Yra savivaldybių ir su lankstesniu požiūriu.
Darau projektus kituose miestuose, dalyvauju kuriant smėlio skulptūras Juodkrantėje. Ten nuvykus požiūris visai kitoks, jautiesi tarsi karalius, tavimi rūpinasi, o čia – tenka dirbti ir savaitgaliais, tačiau požiūris nemielas. Stinga kultūrinio palaikymo“, – neslėpė aktyvus šilutiškis.
