„Unseen Tours“: benamių vedamos ekskursijos, suteikiančios progą išvysti neparadinį Londoną

„Viena iš mūsų benamių kalba penkiomis kalbomis ir gali vesti ekskursiją švediškai arba norvegiškai, nes yra kilusi iš Norvegijos. Kitas yra dirbęs „Lloyds“ banke, bet dėl asmeninių priežasčių jam teko išeiti iš darbo. Su juo pakalbėjus matyti, koks jis išsilavinęs. Dažnai pabendravę žmonės sako: oho, negi jūs tikrai benamis?“ – apie tai, kaip socialinio verslo įdarbinti Londono benamiai stebina savo klientus, tinklaraščiui Euroblogas.lt pasakoja organizacijos „Unseen Tours“ išorės ryšių ir komunikacijos koordinatorius Albertas Kurniadis.
Benamių vedamos ekskursijos po Londoną parodo neparadinį miestą
Benamių vedamos ekskursijos po Londoną parodo neparadinį miestą / „Unseen Tours“ nuotr.

Daugybė viešojo sektoriaus institucijų ir nevyriausybinių organizacijų ieško būdo, kaip ilgai benamystėje pragyvenusius žmones priartinti prie visuomenės. „Unseen Tours“ suteikia jiems tokį tarpinį variantą – galimybę užsidirbti panaudojant išskirtines savo žinias.

Pasak organizacijos atstovo, kuris šį socialinį verslą pristatė socialinių inovacijų festivalyje „BiZzZ“ Antalieptėje, daugybė turistų nežino, ko tikėtis iš tokios ekskursijos.

Asmeninė nuotr./Albertas Kurniadis
Asmeninė nuotr./Albertas Kurniadis

Labai dažnai netipinius pasivaikščiojimus po Londoną užsisako užsieniečiai studentai, kuriems rūpi pažinti nestandartinius miesto kampelius. Už dvylika svarų jie gali klausytis netikėtų istorijų iš žmonių, kurie pažino neparadinę Londono pusę.

„Viskas prasidėjo, kai susibūrė grupė bendraminčių, kurie norėjo užsiimti su Londono benamiais, – apie projekto ištakas pasakoja Albertas. – Susitikdavome antradienio vakarais, vaikščiodavome po Londoną ir dalindavome žmonėms (gyvenantiems gatvėje – aut. past.) kojines“.

Labai dažnai netipinius pasivaikščiojimus po Londoną užsisako užsieniečiai studentai, kuriems rūpi pažinti nestandartinius miesto kampelius. Už dvylika svarų jie gali klausytis netikėtų istorijų iš žmonių, kurie pažino neparadinę Londono pusę.

Su benamiais savanoriai pradėjo susitikinėti kas mėnesį ir netrukus suprato, kad benamiai turi įvairių gabumų. Pradėti organizuoti talentų šou su komikų vakarais ir vaidinimais. Kažkurį vakarą kilo idėja panaudoti ypatingas benamių žinias apie miestą ekskursijose, už kurias būtų mokama.

„Iš pradžių jie dvejojo, sakė, na jau ne, mes daug ko nežinome, nemokame vesti ekskursijos. Bet, kai prisidėjo savanoriai, sutiko“, – sakė pašnekovas.

Savanoriai padėjo benamiams sudaryti maršrutą, užmegzti ryšį su vietiniais verslininkais ir įtraukti asmeninę benamio istoriją į ekskursiją.

Vis dėlto gido darbas – nepastovus ir reiklus. Albertas pripažįsta, kad organizacijai teks greitu laiku apsispręsti, ar jų tikslas – padėti benamiams susirasti naujų apmokamo darbo galimybių, ar tiesiog suteikti pragyvenimo galimybę čia ir dabar.

Gidai gauna telefonus, viešojo transporto korteles, jiems organizuojami susipažinimo vakarai, padedantys apsiprasti su juos kadaise atstūmusios visuomenės socialiniu gyvenimu.

„Tai sunkus klausimas – ar mes turime tam išteklių, žmonių ir gebėjimų?“ – sako jis. Organizacija remiasi savanorišku darbu: koordinatoriai negauna atlyginimo, todėl dažnai keičiasi ir prisidėti gali tik tiek, kiek negaili laisvo laiko.

„Ar šis modelis tvarus? Greičiausiai ne“, – pripažįsta Albertas.

Šiuo metu organizacija skelbia, kad 60 proc. gautų pajamų paskirsto gidams, o likusias lėšas naudoja organizacijai išlaikyti. Gidai gauna telefonus, viešojo transporto korteles, jiems organizuojami susipažinimo vakarai, padedantys apsiprasti su juos kadaise atstūmusios visuomenės socialiniu gyvenimu.

O ko tikisi patys benamiai? „Jiems svarbu užsidirbti pragyvenimui, bet daugelis turi didesnių svajonių ir supranta, kad šis darbas nesitęs amžinai. Jei vieną dieną organizacijai pritrūks savanorių ar dar kas nutiks, jie nebegalės iš to gyventi“, – teigia „Unseen Tours“ atstovas.

Tačiau kartais sprendimai ateina savaime, pavyzdžiui, kitų organizacijų nariai išbando ekskursiją ir tada pasiūlo gidams jaunimo mentoriaus ar kitokį darbą:

„Mes stengiamės juos pastūmėti, sakome: žiūrėk, jau įgijai įgūdžių… Norime, kad jie susirastų ką nors pastovesnio“.

„Unseen Tours“ nuotr./„Unseen Tours“ ekskursija
„Unseen Tours“ nuotr./„Unseen Tours“ ekskursija

Tiesa, Albertas pasakojo, kad su kai kuriais gidais teko atsisveikinti, jei jie vesti ekskursijų atėjo apsvaigę. Projektas prasidėjo su dešimčia gidų, bet galiausiai liko tik penki. Priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų labai paplitusi tarp benamių, ir darbo galimybę jiems siūlanti organizacija pati nesijaučia pajėgi jos išspręsti.

Kai Londone ilgai lyja ir mažai turistų nori klaidžioti po miestą, gidai lieka be pajamų. Jei jie spėja priprasti iš gido darbo padengti išlaidas nuomai ir maistui, nebegali to padaryti turistų srautui išsekus.

Anot Alberto, „Unseen Tours“ dar nėra apsisprendusi, ar ieškoti būsto – jų darbas, ar ne. Tačiau jis didžiuojasi, kad kai kurie benamiai pamažu apsipranta su formaliosios visuomenės įpročiais – vienas didžiuodamasis pasakojo, kaip atsidarė pirmą savo gyvenime taupomąją sąskaitą, kad susitaupytų savaitgalio išvykai, nes buvęs ekskursijos dalyvis pakvietė apsilankyti.

„Mes esame teisėtas verslas ir viską darome legaliai. Padedame jiems atsidaryti sąskaitas banke ir t.t. Bandome sumažinti bet kokių neigiamų pasekmių tikimybę“, – pasakoja Albertas, paklaustas, ar organizacijos veikla nekelia įtarimo mokesčių inspekcijai ar benamius galimai medžiojantiems kreditoriams.

Stresą, kurį benamiai patiria dirbdami gidais, didina ir žiniasklaidos dėmesys. Pasak „Unseen Tours“ komunikacijos koordinatoriaus, kartais žurnalistai neįspėję ateina į ekskursijas ir pradeda uždavinėti asmeniškus klausimus. Benamiai dažnai nebūna tam pasirengę, sutrinka, būna išmušami iš vėžių. Po to jiems ne tik sunkiau pabaigti ekskursiją – jie įtariau žiūri ir į galimybes toliau tuo verstis.

Tačiau nepaisant sunkumų, organizacija didžiuojasi, kad jų veikla keičia visuomenės požiūrį kitaip – suteikdama benamiams galimybę būti galios pozicijoje. Dirbdami gidais, jie pasijunta ne labdaros gavėjais, o artistais ir ekspertais. Ne vieną tai įkvėpė stengtis panaudoti savo įgūdžius ir pastovesniame darbe.

https://www.facebook.com/daiva.repeckaite/

Šis straipsnis buvo publikuotas tinklaraštyje Euroblogas.lt

euro-blogas-logo

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų