Iš pradžių nustebome – įlipus į sovietinius laikus primenantį autobusiuką niekas neskubėjo tikrinti ar turi bilietą. Nuvažiavus apie pusę kelio į mūsų mikroautobusą įlipa kasdieniškai apsirengęs vyriškis, kuris ima kažko reikalauti turkiškai. Netrukus supratome, jog tai – kontrolierius. Jis kaip ir įlipo, taip ir išlipo viduryje kelio. Bilieto kaina pirmyn ir atgal kainuoja tik 8 liros (apie 9,1 Lt).
Nuo Nikosijos iki Kirenijos yra viso labo tik apie 30 km. Kelias labai aiškus – visada važiuoti kalnų link, o pervažiavus juos iš karto ir Kirenijos miestas, kuris yra turtingiausias šiaurinėje dalyje. Nors tarptautinė bendruomenė pripažįsta Kirenijos priklausomybę Kiprui, tačiau ji nuo 1974 metų yra valdoma turkų.
Kipro turkiškoji dalis yra politiškai neegzistuojanti valstybė. Turbūt nenuostabu, bet vienintelė šalis pripažįstanti jos egzistavimą yra Turkija. Todėl jokie draudimai ir garantijos ten neegzistuoja – nei sveikatos, nei turto.
Vos įkėlus koją ant Kirenijos žemės mus pasitinka šilumos banga. Tikrai niekada negalvojau, kad žiemą ištarsiu frazę: „Man per karšta“.
Vaikštant palei jūrą mus itin sužavėjo Kirenijos prieplauka. Vaizdas tikrai vertas daugiau nei vieno stabtelėjimo. Čia, kaip ir daugelyje kitų Kipro miestų – vienoje rankoje nuostabūs vaizdai į jūrą, o kitoje – jau tikrasis žmonių gyvenimas.
Leidę sau pasimėgauti keliomis nieko neveikimo ir sėdėjimo ant jūros kranto valandomis nužygiuojame iki miesto pilies (Kyrenia Castle). Studentui bilietas į šį istorinį palikimą kainuoja vos 2 liros (apie 2,3 Lt). Vaizdai nuo pilies mums neleido greitai palikti jos.
Pilis pastatyta VII a. siekiant apsiginti nuo arabų antpuolių. Tvirtovė yra paversta muziejumi, kurio viduje eksponuojamos originalios senovinio Kirenijos laivo liekanos. Tai pirklių laivo liekanos, rastos ir iškeltos iš Viduržemio jūros dugno netoli Kirenijos krantų. Manoma, kad laivas plaukiojęs 300 m. pr. m. e. Tai seniausias iki šiol išlikęs laivas pasaulyje.
Turėdami limituotą biudžetą vietos pietums ieškome ne pagrindinėse miesto gatvėse. Radę jaukų kiemelį, kuriame įsikūrusi vienos šeimos valdoma užeiga nemažą porciją šnicelio suvalgome už 12 lirų (apie 13,7 Lt). Taip ir užbaigiame mūsų trečiąją kelionės dalį, iš viso išleidę 25 liras (28,5 Lt).
(Laukite tęsinio...)
