Užsieniečio paklausus, ką jis žino apie Lietuvą, dažnai tiesiog pagūžčiojama pečiais. „Ar tai Rusijos dalis?“, „O, taip, Ryga!”, „Sabonis, Šaras!”, – tokios netikslios ar nišinės asociacijos pakankamai dažnai kyla svetimtaučių galvose. Tai suprantama – Lietuva nėra tarp pačių įtakingiausių šalių, todėl žmonės iš tolimesnių pasaulio kraštų mūsų šalies paveikslą susikuria iš menkų pavienių nuotrupų: reprezentacijų filmuose ar serialuose, sportininkų ar menininkų pasirodymų, žymiausių politikų pasisakymų, naujienų ir paminėjimų įvairiose statistikos kategorijose. Visgi geriausias būdas pažintį šalį – apsigyventi joje.
Apsisprendus atvykti į Lietuvą, kitas atsakingas užsieniečio žingsnis – būsto susiradimas. Pamačius kai kurių nuomos skelbimų turinį, noras apsistoti Lietuvoje gali ir išnykti. Nuomojamų būstų pasiūloje galima aptikti ir rasistinių skelbimų, kurių keletą neseniai aprašė ir 15min.
Atvirai išlendančių į viešumą neigiamų butų nuomos patirčių nėra daug. Tačiau užsieniečiams Lietuvoje kartais tenka patirti ir tokių sunkumų, kurie viešumos nepasiekia.
Užstato taip ir negrąžino
Studentas iš Turkijos Sergenas Güngöras Kaune praleido apie dvejus metus. Į Lietuvą atvykti Sergenas apsisprendė studijuodamas Jungtinėje Karalystėje, kuomet dėstytojas parengė prezentaciją apie Kauną.
„Tuomet palyginau Lietuvą su kitomis Europos valstybėmis ir pastebėjau, kad kainos čia yra daug labiau prieinamos. Taip pat žinojau „Žalgirį“, todėl atvykau čia“, – savo pasirinkimą apsigyventi Lietuvoje paaiškino turkas.
Kartu su keliais kambariokais jis nuomojosi kambarį pačioje miesto širdyje – Laisvės alėjoje. Šeimininkas, anot pašnekovo, buvo keistas: be leidimo, net nepasibelsdamas, įeidavo į butą, dažniausiai norėdamas jį aprodyti kitiems žmonėms.
Mokėjau 150 eurų už kambarį. Tačiau vėliau sužinojau, kad viso buto nuomos kaina buvo 200 eurų, taigi tie vaikinai mokėjo tik 50 eurų.
„Vieną dieną jis užsuko, kuomet viena mano kambario draugė išėjo iš dušo. Taigi jis pamatė ją visiškai nuogą. Visi labai supykome. Keli mūsų draugai lietuviai atvyko pasikalbėti su šeimininku. Šis pažadėjo daugiau taip neįsibrauti.
Vėliau, studijoms artėjant į pabaigą, atėjo laikas šeimininkui grąžinti mūsų 500 eurų užstatą. Spėkit, kas nutiko? Jis neatsiliepė į telefono skambučius, nes žinojo, kad turime išvykti. Taip niekada pinigų ir neatgavome,“ – atsiduso Sergenas.
Neigiama patirtis neatbaidė
Tai, beje, ne vienintelė jo neigiama patirtis nuomojantis butą Kaune.
„Taip pat nuomojausi butą Šilainiuose. Jame gyvenau su keliais draugais lietuviais. Mokėjau 150 eurų už kambarį. Tačiau vėliau sužinojau, kad viso buto nuomos kaina buvo 200 eurų, taigi tie vaikinai mokėjo tik 50 eurų“, – juokėsi studentas.
Nepaisant neigiamų patirčių, Sergenas norėtų sugrįžti į Kauną. Čia pageidautų studijuoti doktorantūrą.
„Praeitis yra praeitis, tačiau aš myliu Lietuvą ir lietuvius. Kaune aš atrandu save dvasiškai. Taip pat turiu lietuvių draugų, su kuriais bendrauju kiekvieną savaitę. Tiesą sakant, pavargau nuo politikos čia (Turkijoje – aut. past.), todėl noriu tiesiog pailsėti, kol mokysiuosi doktorantūroje“, – paaiškino ramybės išsiilgęs turkas.
Užsiprašo didesnės nuomos kainos
Kitas Lietuvoje pabuvojęs turkas Serbajus Nalçakaras taip pat turėjo ką papasakoti apie būsto nuomos Kaune problemas.
„Lietuviai butų nuomotojai paprastai užsiprašo maždaug 20 proc. didesnės sumos iš užsieniečių negu iš vietinių“, – atvirai kalbėjo jis.
Jo brolis nesenai atvyko į Lietuvą norėdamas įsidarbinti. Vietą apsigyventi jie susirado tik po dviejų mėnesių. Buvo tokių nuomotojų, pasak Serbajaus, kurie prašė užstato netgi už 5 mėnesius į priekį.
„Kai paklausėme, kodėl tiek daug, nuomotojas atsakė, kad jo butas buvo suniokotas ankstesniųjų nuomininkų. Pasidomėjome, ar tie nuomininkai buvo užsieniečiai. Jis atsakė, kad tai buvo studentai lietuviai. Beje, mano brolis nebuvo studentas, jis atvyko kaip mechanikos inžinierius, turėdamas dešimties metų patirtį. Tad toks paaiškinimas skambėjo keistokai“, – patikino turkas.
Yra būdų apsisaugoti
Problemos su nuoma, be abejo, nutinka ne tik Lietuvoje. Didesnės kainos užsienio piliečiams yra pakankamai įprasta nuomotojų praktika. Tačiau ar galima kaip nors apsisaugoti, nebūti apgautam užsienyje, kur tenka susidurti su kalbos barjeru, kultūriniais skirtumais ir kitomis problemomis?
Lietuvoje studijavusi brazilė Giulia Campolino Rosso teigia, taip pat turėjusi sunkumų su nuomotojais. Pasak jos, jeigu ne lietuviai draugai, ji taip pat nebūtų atgavusi užstato. Tačiau studentė iš tolimosios Brazilijos teigia įgavusi daugiau patirties, todėl turinti patarimų užsienyje besimokantiems studentams.
„Svarbu įsitikinti, kad visos sąlygos yra aiškiai suprantamos ir pasirašomos abiejų pusių. Kadangi dažnai mokama grynais, nėra jokių įrodymų, kad mokėjimas atliktas, kaip kad būtų atlikus banko pavedimą. Jeigu įmanoma, paprašykite nuomotojo pasirašyti paprastą popieriaus lapą, kuriame nurodoma, kad už tą mėnesį sumokėjote. Taip turėtumėte įrodymą ir galėtumėte išvengti nesklandumų.
Užstato atgavimas yra kita didelė problema, kartais reikia išgyventi tikrą pragarą, norint jį atgauti. Jeigu viešnagės trukmė yra suplanuota, patarčiau už paskutinius du mėnesius nuomos nemokėti (jeigu užstatas buvo 2 mėnesiams) ir savo užstato pinigus atgauti tokiu būdu“.
