Aurimas iš namų Kaune išvyko vasaros pradžioje. Jo tikslas buvo numinti 9 tūkst. kilometrų ir apvažiuoti Baltijos jūrą, tačiau jo paties sugalvota akcija ir žmonių įsitraukimas kelionę prailgino. Už kiekvieną skirtą eurą jo kelionei Aurimas prie maršruto pridėjo dar vieną kilometrą. Tad atmynęs į Vokietiją suks ne namo, o į Vakarus – į Nyderlandus, Belgiją, Prancūziją, Angliją, o ten jau suksis ir per Prancūziją, Liuksemburgą, Vokietiją ir per Lenkiją grįš į Lietuvą. „Buvau pasiilgęs matyti horizontus, nes Norvegijoje jų nemačiau, tai dabar mėgaujuosi. Kalnų atsižiūrėjau pusei gyvenimo“, – Vokietijoje būdamas 15min sakė Aurimas.
Iššūkių kupina kelionė
Kai kuriais Norvegijos keliukais šalies pietuose Aurimas mynė ir prieš kelerius metus, tad ši kelionė sukėlė ir smagių nostalgiškų prisiminimų. „Tuomet galvojau, kad per sunkius kalnus myniau, bet dabar pats iš savęs juokiausi, kad čia po tikrosios Norvegijos – tik lygumos lygumėlės“, – šyptelėjo keliautojas.
O kaip organizmas susidorojo su ta „tikrąją Norvegija“? „Kojos greitai suprato, kad Norvegijos kalnuose nebus poilsio. Nebuvo tokio kalno, į kurį nepavyktų įminti“, – 15min apie kelionę per kalnuotąją šalies dalį pasakojo Aurimas. Raumenys, anot jo, per pirmąsias dvi savaites adaptavosi ir priprato prie krūvio.
Kelionę atlaikė ir dviratis. „Nors dviratis ne pirmos jaunystės, bet Norvegijos serpantinus įveikė“, – džiaugėsi Aurimas, nors porą kartų teko keisti galines padangas, stabdžių kaladėles.
„Norvegijoje iššūkių netrūko – tiek klimato atžvilgiu, tiek dėl šalies reljefo, – prisipažino jis. – Kartais viskas susiplakdavo į vieną: statūs kalnai, vėjas, lietus, sniegas, pravažiuojančios mašinos. Tokiomis dienomis, manau, iš berniukų virstama vyrais.“
Rudenį Norvegijoje, žinoma, gausu ir lietaus, bet jis vargina mažiau nei šaltis. Pastarasis reikalauja daugiau energijos iš kūno, tenka rengtis specialius drabužius, kad būtų galima dviračiu minti toliau.
Kelionėje išdaigų parodė ir sniegas – per naktį buvo gerai į pusnį įniurkdę dviratį ir palapinę. Bet kol kas sniego pasitaikė tik porą kartų, tad Aurimui tai pasirodė daugiau atrakcija nei problema.
Nakvynė ant Trolio liežuvio
Kaip ir nakvynė ant vienos žymiausių Norvegijos vietų – Trolio liežuvio. Vieniems statytis palapinę ant 700 metrų virš ežero kabančios uolos gali atrodyti ir beprotybė, ir be galo sudėtinga. Ne Aurimui. Jis jau planuodamas kelionę užsidegė noru pernakvoti ant uolos, ant kurios gal net ne visi išdrįstų užlipti.
Aurimui beplanuojant, pažįstami jį bandė nuraminti – nepavyks, nebus galimybių ir pan. „Tada jau tikrai užsibrėžiau, kad žūtbūt miegosiu ant Trolio liežuvio“, – patikino užsispyręs keliautojas.
Trolio liežuvis yra populiari lankytina vieta, dienos metu čia tenka ir gerą valandą palūkuriuoti, kol gausi progą vienas užlipti ant išskirtinės formos uolos ir nusifotografuoti. Kadangi iki uolos reikia žygiuoti 4–5 valandas, šalia automobilių stovėjimo aikštelės nėra, dauguma keliautojų visą maršrutą įveikia per vieną dieną. Išeina ryte, dieną pasidžiaugia vaizdais nuo Trolio liežuvio, o popiet skuba atgal, kad stovėjimo aikštelę pasiektų dar prieš sutemstant. Visas žygis būna apie 28 km.
Aurimas nuo aikštelės Trolio liežuvio link leidosi vėliau dienos metu. Jo planas buvo pasiekti šią vietą turistams jau pradedant traukti atgalios, kad niekam netrukdydamas galėtų statytis palapinę.
„Aš ramiai atėjau tik vakare, tačiau ir tuomet buvo žmonių. Tiesa, tai buvo vos kelios grupelės, kurios taip pat miegojo prie Trolio liežuvio, bet ne ant jo. Tai tampa gan populiari atrakcija, nes žmonės nori ryte pasitikti saulėtekį. Manęs tą kartą jis nedomino, aš tik norėjau miegoti ant uolos, po kuria – 700 metrų bedugnė“, – pasakojo Aurimas.
Nors gali atrodyti, kad tokioje vietoje turi košti vėjas, būti pakankamai šalta, bet Aurimas atskleidžia, kad miegoti buvo visai gerai. „Toje vietoje kaip tik beveik nebuvo vėjo dėl priešais esančios uolos, kuri ir užstoja jį. Žymiai vėjuočiau buvo fotografavimo vietoje. O dėl šalčio miegant – nelabai susiduriu su šia problemą, bent jau dabar. Turiu gerą žieminį miegmaišį, su kuriuo jau ir išmiegojau prie -4 laipsnių temperatūros. O kaip bus toliau – bus matyt“, – nesibaimindamas sakė Aurimas.
Patarimai keliaujantiems į Norvegiją
Norinčius patyrinėti Norvegiją Aurimas ramina – kad ir kurią jos vietą pasirinksit, bus ką pamatyti. „Tiek šalies šiaurėje, tiek viduryje, tiek pietuose yra begalė gražių vietų. Tik, manau, šiaurė yra mažiau žmonių ištyrinėta, ir ten daugiau galimybių pakeliauti ramiau. Sezono metu Norvegijos pietūs yra labai stipriai apkrauti turistų ir kiekvienais metais jų daugėja“, – įspėjo jis.
Aurimui iš kelionės šalyje labiausiai įsiminė Nordkapas (apie jį daugiau skaitykite čia: Įkvėpimas kelionėms: Aurimas dviračiu iš Kauno numynė į šiauriausią Europos tašką), nuostabiosios Lofotenų salos ir Geirangerio fjordo apylinkės.
Norvegija ne tik graži, bet ir brangi šalis, tad reikia atitinkamai planuotis kelionės biudžetą. Aurimas patarė, kad tikrai nemažai sutaupysite, jeigu vešitės savo maistą ir palapinę. Tuomet didžiausios išlaidos bus keltai, kuras ir mokami keliai.
„Norvegijoje didžiausios kainos yra paslaugų ir maisto. Geras patarimas – į šią šalį leistis su patikima transporto priemone, nes sugedus kelyje gali tekti plačiai praverti piniginę“, – atkreipė dėmesį jis. „Žinoma, jei esate ekstremalas ir spjaunate į dušą, ir jei jums užtenka tik apsiprausti kriauklėje, tai tuomet sutaupote neapsistodami kempinguose. Norvegijoje labai daug kur leidžiama stovyklauti su palapine, ir tą daryti nemokamai. Tik griežtesni reikalavimai yra tuomet, jei norite užsikurti laužą“, – keliavimo po šalį niuansais su 15min dalijosi jis.
Nustebino sutikti lietuviai
Aurimas 15min prisipažino, kad nors praėjo jau daugiau nei keturi mėnesiai nuo išvykimo, vaikinas miega palapinėje lauke, namų lovos nespėjo pasiilgti. „Keliauju čia ir dabar, mėgaujuosi kiekviena akimirka, nejaučiu kažkokio nepritekliaus ar pertekliaus“, – atviravo jis. Gal kiek pasiilgsta Kauno ir lietuvių kalbos, žmonių... Tačiau ir kelionėje sutinka nemažai tautiečių, kurie ir žavisi juo, ir padeda.
Tiesa, prieš išvykdamas dar pagalvojo, kad savo kelionės metu nelabai norėtų sutikti lietuvių... „Tačiau kelionės metu viskas apsivertė aukštyn kojomis, ir sutikau daug puikių tautiečių su didžiuliu noru prisidėti ir pagelbėti man. Buvau nuoširdžiai nustebintas, kiek daug gerų žmonių yra. Visi sutikti mane susirasdavo per socialinius tinklus, sekdavo mano maršrutą, ir kai jau būdavau netoli jų, gaudavau žinutę atvykti į svečius. Kiti kartais tiesiog kelyje mane susistabdydavo. Labai smagios patirtys. Net neabejoju, kad tokių susitikimų netrūks ir Europoje“, – džiaugėsi Aurimas.
Solo kelionėse gal net daugiau bendraujama su kitais keliautojais nei važiuojant su kompanija. „Keliaudamas netoli Lofotenų sutikau šveicarą, kuris tuo metu jau pusę metų buvo ant dviračio. Tuomet jis gerai pasakė: kai keliauji vienas, esi atviresnis kitiems. Iš to ir gimsta nauji pokalbiai, pažintys. Keliaudamas grupėse nejauti poreikio susipažinti su nauju žmogumi, dėl to kelionė kartais gali būti ir ne tokia visavertiška“, – pasakojo irgi vienas į kelionę leidęsis Aurimas.
Kelionės metu jis sutiko nemažai įdomių žmonių, bet labiausiai įsiminė prancūzas Williamas, kuris po studijų leidosi į pirmąją savo kelionę dviračiu ir nukeliavo 8800 km. Užsimezgusi draugystė bus pratęsta – kai Aurimas pasieks Prancūziją, joje aplankys naująjį bičiulį.
„Taip pat įspūdinga buvo Danijos kareivio kelionė, kuris bandė pagerinti pasaulio rekordą ir pėstute nužygiuoti iš piečiausio iki šiauriausio Norvegijos taško per 2 mėnesius, – prisiminė Aurimas. – Deja, bet vyrukui pritrūko energijos paskutinėmis akimirkomis.“
Lietuviui labai įsirėžė į atminti ir sutikti vokiečiai. „Vokiečių pora buvo stulbinanti. Dviese keliavo ant vieno dviračio (tandeminio). Nors žmona serga Parkinsono liga, jie jau buvo nukeliavę apie 10 000 km per 8 mėnesius. Tikrai sveikintina, ypač, kai pačių amžius jau virš 50“, – pasakojo jis.
Taip pat įspūdį paliko ir norvegės močiutės, kurios nuskrido su dviračiais į Nordkapą ir nuo ten pradėjo keliauti į Norvegijos pietus. „Kai sutikau, jos jau buvo nukeliavusios apie 800 km, – pasakojo Aurimas. – Tokie sutikti keliautojai tik dar kartą patvirtina, kad amžius, lytis, ligos – tai tik nereikalingi pasiteisinimai.“
Aurimo kelionės įspūdžius galima sekti:
FB: facebook.com/KeliautojasAV/
Instagram: instagram.com/aurimas.keliautojas/
Youtube: youtube.com/c/AurimasValujavicius
