Ši balandžio 1-ąją minima Užupio respublikos šventė kasmet pritraukia minias žmonių. Visi, neabejingi Užupiui, tądien plūsteli pro muitinėmis tampančius tiltus, kortuoja tradiciniuose „Durniaus“ turnyruose, stebi daugybę kitų renginių, bičiuliaujasi ar tiesiog tingiai mėgaujasi ypatinga Neprigulimybės šventės nuotaika.
Karantinui sukausčius ir Užupio respubliką, jos muitinės šiais metais savo vartų neatkels, o gatvės gyvens tik praėjusių metų šventės prisiminimais. Vis dėlto stengdamasis išlaikyti tradiciją gyvą, Užupio meno inkubatorius kviečia likusius namuose – taigi, kone visus! – nepamiršti šios svarbios Užupiui dienos ir paminėti ją iš popieriaus iškerpant po Užupio Respublikos simbolį – delną.
Visi geros valios užupiečiai ir vilniečiai yra kviečiami kirpti popierinius delnus, galbūt papuošti spalvomis, linkėjimais ar kitomis žinutėmis draugams. Šiuos savo rankomis sukurtus simbolius prašoma pasikabinti lange, kieme, ant durų ar balkone, o jų nuotraukas kelti Užupio meno inkubatoriaus feisbuko paskyroje. Balandžio 1 dieną iš gautų nuotraukų gims virtuali, o jau įveikus virusą – ir iš pačių rankučių sujungta graži ir prasminga girlianda, kaip visų mūsų vienybės ženklas.
Užupio meno inkubatoriaus atstovė, užupietė Ieva Matulionytė ragina prie akcijos prisijungti ir vaikus, ir suaugusiuosius: „Kaip kaskart kviečiame į mūsų Užupio renginius, taip ir šįkart drąsiname nepasiduoti aplinkybėms ir palaikyti Užupio tradicijas – likti užupietiškai geros nuotaikos ir kurti tą bendruomeniškumo jausmą, kuris neįmanomas be kiekvieno iš mūsų.
Kurkime, dalykimės ir puoškime Užupį šiuo – tebūnie – šventinio manifesto ženklu. Galbūt jūsų delniuką lange pamatys tik vienui vienas praeivis, o gal jį kasdien matys jūsų kaimynas. Bet kuriuo atveju tai bus aiški žinia – Užupis nepasiduoda, Užupis švenčia buvimą kartu net tada, kai visi turime būti po vieną. Būkime namuose, bet patys būkime Užupiu.“
