Kad Birštonas populiarus, įrodė neseniai praūžusi miesto šventė. Gatvės buvo pilnos automobilių, o įvažiavimas į kurortą šeštadienio vakarą buvo visiškai užsikimšęs – mašinų spūstis nusidriekė 7 km iki pat Prienų.
Tiesa, šiemet Birštonas išteklius tarsi nukreipė kiek kitu kursu – labiau ne į turistus, nors nepamiršo ir jų, o į pačius birštoniečius. Anksčiau buvo įprasta kalbėti apie tai, kokia nauja paslauga startavo mieste, o šiemet juostelės kerpamos atidarant gatves ar sveikatingumui skirtus objektus. Jei vietinis patogiai savo mieste jaučiasi, tai ir atvykėlis taip jausis.
„Nėra taip paprasta apie Birštoną kalbėti po dvejus metus trukusios pandemijos. Kurortas juk gyvena iš pajamų, kurias gauna iš turizmo. Vien kurortinės rinkliavos šiemet planuojame surinkti 0,5 mln. eurų. Pernai šie skaičiai buvo perpus mažesni. Daug gyventojų dirba turizmo srityje ir dėl pandemijos jie tų pajamų neteko arba jos jiems sumažėjo – verslai buvo sustoję, buvo išties sudėtinga“, – 15min prisipažino Birštono merė Nijolė Dirginčienė, pristačiusi tai, kuo šiais metais kvėpuoja kurortas.
Pirmiausia ji pasidžiaugė Jaunimo gatvės rekonstrukcijos, kuri, kaip pasirodė daugeliui, truko 100 metų, pabaiga. Pagrindinė kelių infrastruktūros arterija buvo uždaryta ir tvarkoma beveik dvejus metus. Dabar ji kitokia, susiaurinta, užprogramuoja, kaip tikina merė, lėtą eismą.
„Nenorime, kad į kurortą kas atlėktų. Norėtume, kad pravažiavę užrašą „Birštonas“ žmonės spaustų ant stabdžių, pristabdytų viską. Ritmas kurorte turėtų būti lėtesnis. Taip, gyventojai šurmuliavo, kad gatvė per siaura, bet pravažiavo vieną, kitą kartą, ir pamatė, kad galima per trinkeles apvažiuoti, jei labai skubi. Svarbiausia, kad šioje gatvėje atsirado pėsčiųjų ir dviratininkų takai, poilsio salelės. Taip priartinome ir kitą Birštono pusę“, – džiaugėsi N.Dirginčienė.
Rūta Kapačinskaitė, Birštono turizmo informacijos centro (TIC) vadovė, jai antrino, sakydama, kad tie, kurie mėgsta pasivaikščioti po kurortą, mašinas visuomet palieka jo prieigose. Anksčiau ateiti iš tų prieigų į centrą buvo sudėtinga, dabar Jaunimo gatvėje įrengti šaligatviai, apšvietimas, suoleliai.
Tiesa, vis dažniau pasigirsta kalbų dėl parkavimo vietų kurorto gatvėse apmokestinimo – tai bus bandoma daryti kitąmet. O štai ženklai, draudžiantys statyti automobilius, dygti ėmė jau pernai. Anot merės, itin prasta situacija yra Algirdo gatvėje, prie pat Nemuno, kur kai kurie vairuotojai įsigudrina net ant pėsčiųjų krantinės užvažiuoti.
Butų kainos kaip Vilniuje
Pasidžiaugė merė ir liepą pramogautojus pakviesiančia vasaros rogučių trasa, išduotais leidimais naujų SPA centrų statybai, projektu su lenkais dėl globos namų statymo, atidarytu daugiafunkciu sporto bei sveikatingumo centru, sutvarkytais Žvėrinčiaus miško takais, statomu viaduku per kelią, kuris „sujungs abu Birštonus“ (jau atplėšti vokai, darbai turėtų prasidėjo dar šią vasarą).
„Džiugu, kad pavyko sutvarkyti vaikų darželį-lopšelį. Nežinau, ar Vilniuje, Kaune tokių modernių pastatų galite rasti. Vaikų skaičius auga pas mus. Gyvena Birštone apie 5 tūkst. žmonių, eilių vaikučiams į darželius nėra. Viena šeima iš Vilniaus pasakė, kad nori persikelti į Birštoną. Pagalvojo, jei vaiką reikia visur vežioti, vienas iš tėvų turi dirbti vairuotoju. O Birštone viskas paprasta – raktas ant kaklo, vaikas eina. Vienas saugiausių miestų“, – tai, kad noras pritraukti jaunas šeimas – vienas iš kurorto tikslų, atskleidė merė.
Tiesa, toms jaunoms šeimoms persikraustyti į Birštoną gali būti ne taip ir paprasta – nekilnojamojo turto kainos čia šovusios į panašias aukštumas kaip ir didmiesčiuose. Kadaise paklausta, ko labiausiai trūksta Birštonui, N.Dirginčienė kartodavo, kad gyvenamojo ploto – per 30 metų nė vieno buto nebuvo pastatyta. Rodos, merės svajonė išsipildė – statomas ar baigiamas statyti ne vienas daugiabutis, tačiau juose apsigyventi vidutines pajamas gaunančioms šeimoms dėl aukštų kainų yra itin sunku.
Praleidžia kurorte daugiau laiko
Kaip teigė R.Kapačinskaitė, pernai kurorte apsilankė daugiau nei 126 tūkst. turistų, kurie praleido čia daugiau nei 2,5 nakvynės. Tai gana neįprastas rodiklis, nes dažniausiai lietuviai pratę keliauti nakčiai – šeštadienį kur išvažiuoja, sekmadienį grįžta.
Didžioji dalis atvykstančiųjų pernai buvo lietuviai.
„Praėjusių metų pradžioje nuogąstavome, kad didžiausias iššūkis bus vienadieniai lankytojai ir jų srautas. Susitelkėme į tai, kad primintume žmonėms, jog yra ne tik vienos dienos keliavimas. Svarbu skirti laiko sau, procedūrintis, nelėkti. Norint suprasti, kas yra Birštonas, reikia atsibusti jame. Tą tylą reikia pajusti. Geriausia atostogoms kurorte skirti 2 savaites: galva išjungia darbinį režimą tik po savaitės, tad antroji – tikrosios atostogos. O šiaip ilsėtis bei sveikatintis, anot kurortologų, būtina bent 22 dienas per metus“, – patikino R.Kapačinskaitė.
Norint suprasti, kas yra Birštonas, reikia atsibusti jame.
Jai pritarė ir merė, pacitavusi kurortologą Jurgį Mešką, kuris teigė, kad gydytis reikia tuomet, kol esi sveikas, kurorte reikia būtų vieną kartą per dieną, vieną kartą per savaitę, vieną kartą per mėnesį.
„Galima pagalvoti, kad birštoniečiai yra labai sveiki, nes kasdien gyvena kurorte. Reikia dažniau lankytis profilaktikos tikslais ir būsite sveiki“, – šyptelėjo N.Dirginčienė.
Anot jos, 2019 metai Birštonui buvo aukso amžius – miestas pripažintas sparčiausiai augančiu kurortu, tiek daug turistų ilgai jau buvo nematęs. Merės teigimu, per pandemiją „nukrista į 2016 metus“. Dabar norima pasitempti, pasiekti 2019 metų lygį.
R.Kapačinskaitė palygino šiuos metus su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu. Augta, suprantama, nežmoniškai – visu 100 proc., nes pernai viskas buvo uždaryta.
„Panašu, kad artėjam prie 2018 metų statistikos. Viskas bus gerai, reikia tik kantrybės. Ačiū verslui, kad dirba ištisus metus. Tai labai svarbu. Būti kurortu, veikiančiu ištisus metus, – iššūkis“, – teigė ji.
Užsieniečiai bijo atvykti
Šiemet išryškėjo ir dar viena tendencija – kilus karui Ukrainoje, užsieniečiai baiminasi atvykti į Lietuvą dėl saugumo.
„Bendravome su norvegais – šiauriečiai taip pat dvejoja. Sulaukiame dvejonių ir iš Prancūzijos, Vokietijos. Tikrai jų netrūksta“, – patikino N.Dirginčienė.
Birželį, pasak R.Kapačinskaitės, į Birštoną buvo atvykusi iš Izraelio tinklaraštininkė. Ji buvo pirmoji, išdrįsusi tai padaryti, ilgai svarstė.
„Vasarį lankėmės Tel Avivo parodoje, tai pirmas vyraujantis klausimas buvo: ar saugu, kaip karas, kaip situacija? Atvažiavo ir pamatė, kad viskas gerai. Žingsnis po žingsnio įsigali mintis, kad nėra pas mus karo. Bet nuogąstavimų yra.
Vienoje iš sanatorijų vyko tarptautinės konferencijos. Didžioji dalis iš kitų Europos šalių atvykstančių dalyvių kaip ir žino, kad viskas gerai, bet pokalbio prie kavos puodelio metu vis paklausia, kaip buvo Lietuvoje vasarį, o kaip dabar. Laiko klausimas, kada padėsim visiems suprasti, kad Lietuvoje saugu“, – patikino Birštono TIC vadovė, atkreipusi dėmesį ir į tai, kad net Vilniaus Literatų gatvėje keistai tuščia, nors anksčiau neidavo prasibrauti pro ekskursantus.
Įdomu tai, kad daugėja skandinavų turistų. Tam įtakos padarė kurorte veikiantis kempingas.
„Latvijos, Vokietijos turistų turime tik šimtais, anksčiau apsilankydavo tūkstančiais“, – atskleidė TIC vadovė.
Gydytis reikia tuomet, kol esi sveikas.
Pasak jos, norint susigrąžinti turistus po pandemijos, imti siūlyti dienos sveikatinimo paslaugų paketai, neprisirišant prie nakvynės. Taigi akcentuojamasi į aplinkinius regionus – Kauną, Marijampolę, Alytų, Trakus, iš kurių patogu dienai į Birštoną atvykti.
Birštonas priėmė apie 100 ukrainiečių. Didžioji dalis jų dirba – įsidarbino padavėjomis, kambarinėmis, sanatorijų darbuotojomis, virėjomis. Apie 30 ukrainiečių vaikų lanko darželius bei mokyklas. Įdarbinta ukrainietė pedagogo padėjėja padeda vaikams adaptuotis.
Kainos negali nekilti
O kaip dėl paslaugų įkainių? Ar išaugus infliacijai, kainos Birštone nešoko į neįkandamas aukštumas? R.Kapačinskaitė atsakė, dažnai sulaukianti šio klausimo. Ji patikino, kad verslo atstovai neketina kelti kainų, kad „atsigrotų“ už praėjusius pandeminius metus. Neva tiek, kiek reikia, tiek ir kels, juk tai neišvengiama, augant degalų, elektros bei žaliavų kainoms.
„Kaip ten sakoma: sveikata – brangiausias turtas, tad ji brangiausiai ir kainuos“, – pajuokavo ji.
Gidų kainos Birštone taip pat šiek tiek pakilo, bet nežymiai. Pasak R.Kapačinskaitės, iki tol jos buvusios tiesiog nepadoriai mažos – valanda grupei turistų atsieidavo vos 15 eurų.
O štai miesto vadovė N.Dirginčienė prisipažino net sulaukusi iš pramogautojų žinutės: „Mere, darykit ką nors, batutas kainuoja 9 eurus. Mes, vilniečiai, nesuprantame.“ Ji pripažino, kad kainos visur kyla žiauriai, tačiau nemano, kad Birštono sanatorijos drastiškai keltų jas.
„Negali kainos būti tame pačiame lygyje, kokiame buvo“, – patikino merė.
Štai sanatorijos „Versmė“ atstovai pripažino galvojantys apie paslaugų įkainių kėlimą, nes labai kyla maisto kainos.
„Užsieniečių beveik neturime. Pagaliau atvažiavo pirmieji trys. Buvo latvių, bet vienetai. Prieš pandemiją būdavo jų 80 vienu metu, visas korpusas užimtas, o dabar nevažiuoja. Gal tie pirmieji iš Vokietijos pamatys, kad viskas gerai, paskleis žinią“, – vylėsi „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė.
O štai „Tulpės“ sanatorijoje, kuri, minėdama pirmosios purvo gydyklos 95-metį, atidarė istorinių nuotraukų parodą, užsieniečiai – latviai, vokiečiai, kanadiečiai – sudaro apie 7 proc. visų lankytojų.
Pavasaris buvo liūdnas
Džiazo festivalis, pasak R.Kapačinskaitės, priminė apie Birštoną, po jo pradėjo pildytis viešbučiai, apgyvendinimo sektorius, nes iki tol jautėsi sąstingis. Savaitgaliais pavasarį užimtumas siekdavo iki 80 proc., darbo dienomis – apie 50 proc. Tie, kurie neturi baseino, tik šeštadieniais būdavo užimti.
Kaip 15min teigė „Versmės“ sanatorijos direktorė, šiuo metu užimtumas pas juos siekia 90 proc. Svečiai ėmė plūsti tik nuo birželio pradžios.
„Kai tik pakeitėme darbo grafiką, pradėjome dirbti ir savaitgaliais, lietuviai ėmė važiuoti. Pavasaris buvo žiaurus, liūdnas, o dabar jau pildomės. Įkrenta dažnai rezervacijos paskutinėmis dienomis. Po pirmos karo bangos žmonės, matyt, nieko nenorėjo. Natūralu. O dabar apsiraminimas, matyt, atsirado, prasidėjo rezervacijos liepai, rugpjūčiui. Liepą užimtumas artėja prie 60 proc.
O štai ligonių kasų pacientams skirtos vietos visos užimtos. Kol valstybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nepakels lovadienio įkainio, kuris, nepaisant to, kad brango energetikos ištekliai, maistas, pakelti atlyginimai darbuotojams, išlikęs toks pats, koks buvo daugiau nei prieš metus... Nė karto nedidintas. Todėl ieškome papildomų pajamų šaltinių“, – prisipažino „Versmės“ vadovė.
Sanatorijoje buvo praplėstas paslaugų spektras, neseniai oranžerijoje atidarytas „Grožio sodas“ su jaukia kavinuke bei 5 procedūriniais SPA kabinetais.
O štai „Tulpės“ užimtumas – šimtaprocentinis. Kaip prisipažino sanatorijos atstovė, užsakymai buvo sustoję tik savaitei, kuomet Ukrainoje buvo paskelbtas karas.
