Visą vasarą dalinsis savo nuotykiais, pastebėjimais ir patirtimi iš šios šalies. Savo įrašus jie publikuos „Facebook“ paskyroje T & G, taip pat dalinsis su „Pasaulis kišenėje“ skaitytojais. Pateikiame pirmąjį įrašą, kuriame – nuotykiai, prasidėjo nuo pirmųjų dienų.
Pagaliau išaušo ta diena, kuomet lagaminai keliauja į automobilius ir pajudame Vilniaus oro uosto link. Sunku kartais suvokti, kokiu greičiu bėga laikas. Atrodo, jog neseniai išsikrovei lagaminus, o tu vėl krauni juos į automobilį ir judi link dar vieno didelio vasaros nuotykio.
Rytas prasideda anksti. Skrydis 7.10 val., oro uoste pasiliekame laiko būti bent 2 val. iki skrydžio, tad iš Kauno pajudame šiek tiek po 3 val. ryto. Paskutinę dieną darbų buvo daugiau nei norėjosi, tad ir pamiegoti laiko nelabai buvo.
Vilniaus oro uoste problemų per daug nebuvo ir atlikę visas patikras laukiame lėktuvo. Skrydžio iki Stokholmo trukmė vos 1.10 val, tad nusnausti lėktuve galimybės menkos. Per daug dėl to nesukame galvos, juolab jog turbūt dar veikia ir kava, išgerta prieš pat skrydį.
Švedijos sostinė mus pasitiko žvarbiu ir lietingu oru. Iki skrydžio į Niujorką turime daugiau nei porą valandų, todėl keliaujame tiesiai prie savųjų vartų ir ten įsitaisę pačiame salės kampe laukiame savojo lėktuvo.
Vėl ieškome kavos, tačiau jos kaina čia kosminė – 5 eurai už mažą puodelį. Ačiū, bet šįkart apsieisime be jos.
Toliau – ta pati procedūra: ir vėl muitinės patikros zona, ir vėl patikrinimai, po kurių pagaliau sėdime lėktuve į Niujorką. Mitai, jog skrendant į JAV esi iškratomas ir išrengiamas vis dėlto yra neteisingi. Prieš patekdamas į „Siemens“ ar „Žalgirio“ arenas esi išpurtomas labiau.
Skrydis iki Niujorko užtrunka 8 val., bet, kaip bebūtų keista, šis laikas tikrai neprailgsta. Įtaisyti planšetiniai kompiuteriai sėdynėse, kuriuose galima rasti įvairiausių filmų, žaidimų, muzikos, serialų. Kai kas skrydžio metu spėjo peržiūrėti maždaug pusę sezono „Didžiojo sprogimo teorijos“ (angl. „Big bang theory“).
Nors kelionės metu maitino du kartus, tačiau maisto kokybė šįkart tikrai nuvylė. Šaltas ir sausas davinys, kuriam vienas gerai žinomas veikėjas turbūt net pusės žąsies neduotų. Na, mes gal kokią vieną ir skirtumėme (labai jau alkani buvome).
Gėrimų dalinimo politika irgi nuvylė – vos vienas gėrimas nemokamai. Taip ir užtrokšti galima.
Tačiau vaizdai už lango viską atpirko: skridome virš Islandijos ir Grenlandijos, o diena buvo giedra, todėl ir vaizdai kerintys: snieguoti kalnai, milžiniški ledo luitai ir neaprėpiami plotai priverčia žavėtis šiais kraštais. Taigi, pamiegame, pažiūrime filmus bei vaizdus pro langą ir mes jau čia – Niujorke.
Pirmieji netikėtumai
Niujorke vietos laiku atsirandame 12.55 val., o 15 val. iš centre esančios autobusų stoties turime išvykti link miestelio, esančio vos 10 mylių nuo mūsų galutinio tikslo. Spėjome? Žinoma, kad ne.
Užtrukę muitinėje dėl milžiniško srauto žmonių ir nerangaus muitininko, su dideliais amerikietiškais ūsais, iš Niujorko oro uosto išeiname iki autobuso išvykimo likus vos 40 minučių, tad spėti nėra šansų. Taigi, paskutinis autobusas vežęs iš Niujorko į mūsų vasaros namus, tą dieną išvyko.
Lieka variantas – nakvynė Niujorke arba keliauti link mūsų galutinio tikslo. Nakvynė Niujorke labai nežavi (mes dar čia sugrįšim), todėl nusprendžiame keliauti į Bostoną, iš kurio važiuoja daugiau autobusų link Cape Code'e esančio miestelio Hyannis – vieno iš tarpinių miestelių keliaujant link galutinio tikslo.
Niujorke esame antrą kartą, todėl viskas jau matyta ir labai pažįstama. Praktiškai be didesnių nukrypimų surandame vietą, iš kurios autobusai keliauja į Bostoną. Lauke tvyro nežmoniškas karštis, todėl svajojame apie autobusą, kuriame, žinome, jog tikrai bus oro kondicionierius.
Didžiausias kliuvinys – kreditinė kortelė, be kurios išsinuomoti kambarį nėra galimybės. Mes, žinoma, jos neturime, tad neriame toliau į naktinį Hayanniso miestelį.
Po 4.50 val. mes jau vietoje. Iškart skubame prie informacijos tikrinti, ar dar yra važiuojančių autobusų link mūsų tarpinio miestelio ir mums pasiseka: vienas išvažiuoja jau už 30 min., tad nusiperkame bilietus ir...
Ir prisijungus prie Wi-Fi gauname žinutę, jog žmogus, turėjęs mus paimti nuo Hyanniso ir nuvežti iki galutinio tikslo, negali atvykti šiandien, vadinasi, turime likti nakvoti autobusų stotyje Bostone (ir prarasti pirktus bilietus).
Nakvoti stotyje mums jau teko ankstesnės kelionės į JAV metu. Tai nėra taip blogai, kaip gali pasirodyti. Tačiau šįkart mes turime ir alternatyvą: galime vykti į Hyannis su nusipirktais bilietais ir ten bandyti kažką susirasti – motelį/viešbutį/svečių namus arba bent kažką panašaus į vietą, kur būtų galima nusnausti. Tai ir darome.
Kelionė iki Hyannis miestelio nuo Bostono trunka vos 1.10 val., tačiau tiek užtenka, kad spėtume numigti. Nieko keisto: miego per paskutines paras buvo vos pora valandų, tad akys ir kojos jau prašė poilsio.
Autobuse dar sutinkame keletą europiečių, kaip ir mes, važiuojančių dirbti pagal „Work and Travel“ programą. Į Hayannis miestelį atvykome vidurnaktį ir pradėjome ieškoti nakvynės vietos. Deja, bet praėjus pro 3-4 viešbučius nė viename nesulaukiame teigiamo atsakymo.
Didžiausias kliuvinys – kreditinė kortelė, be kurios išsinuomoti kambarį nėra galimybės. Mes, žinoma, jos neturime, tad neriame toliau į naktinį Hayannis.
Gelbėtojomis tampa atsitiktinės praeivės, kurios du klaidžiojančius užsieniečius užklausė, ko jie ieško. Sužinojusios patarė eiti į vieną iš miesto motelių, kuris nebrangus (tai mums aktualu). Prižadinę budėtoją išsinuomojame kambarį ir krentame į lovas – dvi paros be miego pagaliau baigėsi. Kūnas džiaugiasi, protas miega.
Išsimiegojus ir gerai pailsėjus sulaukiame žinių, jog 9 val. ryto jau mus atvyks paimti ir nuveš iki galutinio mūsų tikslo – Harwicho miestelio. Viskas taip ir vyksta, apie 10 val. jau mes esame Harwiche. Nors ir pavargę, nors ir su nuotykiais, tačiau laimingi. Kitas gyvenimas prasideda.
