Pirmąją pasakojimo dalį galite rasti čia.
Leidę sau ilgai pamiegoti, o skrandžiams – pilnai išsivalyti nuo vakarykščio alkoholio, atsibudome ir pajudėjome link jau lankyto prekybos centro lauktuvių.
Laiko turėjome nedaug, nes futbolas prasideda jau 15.30 val., tad paskubomis prigriebę pirmas po ranka pasitaikiusias vokiškas gėrybes, nuskubėjome link „FC Bayern“ namų – „Allianz“ arenos.
Arena, talpinanti 75000 žiūrovų (maždaug tiek, kiek gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus), būna pilna žiūrovų, nesvarbu su kuo ir kada namų komanda žaidžia.
Nors iki rungtynių dar buvo likę daugiau nei dvi valandos, tačiau, tikėdamiesi padidinti savo bilietų įsigijimo šansus, stengėmės atvykti anksti.
Iš tiesų jau prieš kelionę ieškojome bilietų, tačiau susidūrėme su Lietuvoje sunkiai įsivaizduojamomis problemomis – arena, talpinanti 75000 žiūrovų (maždaug tiek, kiek gyvena Marijampolėje ir Mažeikiuose kartu sudėjus), būna pilna žiūrovų, nesvarbu su kuo ir kada namų komanda žaidžia.
Tad mūsų ieškomu laiku bilietų nebuvo ne tik šioms, bet ir bet kurioms kitoms „Bayern“ namų rungtynėms.
Teliko viltis, kad pavyks bilietus gauti vietoje. Pašmirinėję aplink arenos kasas, sužinojome, jog yra dar 10-15 laisvų bilietų pačiame arenos viršuje.
Nuskubėję prie reikiamos kasos bilietus gavome ir, nepatikėję tuo, kas ką tik įvyko, praėjome pro bilietų patikrą.
Laiką, likusį iki rungtynių, praleidome klaidžiodami po milžinišką stadiono teritoriją, aiškindamiesi, kaip įsigyti alaus (tiems, kurie nežino, iš karto atskleisime: reikia įsigyti kortelę ir į ją depozitu įsidėti pinigų, o po rungtynių kortelę galima grąžinti ir atgauti visus joje likusius pinigus).
Įdomybių radome pagrindinėje futbolo klubo parduotuvėje, kurioje buvo visko: nuo vardinių klubo marškinėlių iki kepurių, kuprinių ir netgi firminio „FC Bayern“ kečupo.
Ir štai, laikrodis mušė 15.30 val., komandos pasirodė ant vejos, pasisveikino, gerbėjai pradėjo vis garsiau traukti savo skanduotes ir didysis spektaklis prasidėjo.
Pirmasis kėlinys iš esmės vyko vien pagal namų komandos scenarijų: greitai įmušti pirmas, antras, trečias ir netgi ketvirtas įvartis leido rungtynių nugalėtoją žinoti dar likus valandai iki finalinio teisėjo švilpuko.
Po rungtynių visai miniai patraukus link šalia esančio „S-Bahn“ (vokiško metro atitikmens, važiuojančio virš žemės) stotelės, įsėdome į būtent rungtynių žiūrovams skirtus žymiai dažniau važiuojančius vagonus.
Prieš grįždami namo dar užsukome į vieną iš rytietiško maisto restoranų, kurių visame mieste yra daugybė.
Didžiausias šių maistu prekiaujančių vietų privalumas – pakankamai mažos kainos ir greitai paruošiamas patiekalas. Grįžę į viešbutį iškart nuėjome miegoti, taip taupydami jėgas kitos dienos nuotykiams.
Apie juos – trečiajame įraše.