Kelionių po Lietuvą portalas „Pamatyk Lietuvoje“ su 15min kelionių rubrikos „Pasaulis kišenėje“ skaitytojais dalijasi daugiausiai keliautojų dėmesio sulaukiančiais dvarais ir pilimis Lietuvoje. Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
Paežerių dvaras
Gausiai turistų lankomas ir jų pamėgtas Paežerių dvaras įvardijamas kaip Suvalkijos perlas ir palydimas įvairiais epitetais. Vieni čia regi senosios Graikijos atspindį, kiti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus, nukeliančius į 18 amžių.
Klasicistinių formų Paežerių dvaro rūmai vaizdingoje ežero pakrantėje pastatyti LDK didiko Simono Zabielos rūpesčiu 1795 – 1799 metais. Rūmų puošyba 19 a. pirmoje pusėje priskiriama rūmus paveldėjusiam dvarininkui Zigmantui Gauronskiui ir jo žmonai Natalijai Oginskytei-Gauronskienei. Rūmai išpuošiami olandų tapytojų darbais, Liudviko XVI stiliaus baldais.
2016 metais po rūmų restauracijos iš Lietuvos Dailės muziejaus atvežti paveikslai ir baldai lankytojus vėl tarsi nukelia į senuosius laikus. Rūmų aplinką pagyvina naujai įrengti pasivaikščiojimo takai parke, specialistų priežiūros sulaukęs senasis dvaro ąžuolas. Paežerių dvaro lankytojai rūmuose gali surasti nuolat keičiamas parodas bei atkurtą 18 amžių menančią aplinką, o kituose dvaro pastatuose veikiančias muziejines ekspozicijas, menančias garsią Vilkaviškio krašto praeitį.
Merkinės dvaras-Paulavos respublika
Ar žinote, kur yra Paulavos respublika? Ir kodėl ji galėjo tapti lietuviškuoju Monaku ar Lichtenšteinu? 1769 metais didikas, kunigas Povilas Ksaveras Bžostovskis čia buvo įkūręs atskirą valstybę. Valstybę valstybėje, kuri turėjo savo įstatymus, pinigus ir, kalbama, kurioje nebuvo korupcijos. Tad kas paneigs, kad išlikusi pastaruosius beveik 250 metų ji tikrai galėjo įgyti tokį statusą, kokiu didžiuojasi anksčiau paminėtos mažosios Europos valstybės.
Žlugus Abiejų Tautų Respublikai, nuo žemės paviršiaus buvo nušluota ir Paulavos respublika. Tiesa, dvaras gyvavo iki pat XX amžiaus vidurio, tik karo metais sudegė, kaip įtariama, nuo ten įsikūrusių vienuolių paliktos degančios žvakės.
Pokario metais dvaro likučiai atiteko sovietiniam ūkiui, kuriam ne itin rūpėjo išsaugoti istorinį palikimą. Šiandien Paulavos respublika – tikras vietos gyventojų pasididžiavimas.
Teritorija sutvarkyta, didelėje laukymėje stūkso buvusių rūmų, arklidžių sienų fragmentai. Nutiesti takai, pastatytas paminklinis akmuo Paulavos respublikai atminti, įrengtos kelios informacinės lentos, kuriose galima pasiskaityti, kokius laikus mena šios vietos.
Krikštėnų dvaras
Krikštėnų dvaras minimas nuo XVIII a. kaip kunigaikščio Ksavero Bogušo nuosavybė. jam išsikėlus į Varšuvą, dvarą valdė Vilniaus vicegubernatorius Bagnevskis, vėliau – Julijonas Pac Pamerneckis. Šis dvaro savininkas XIX a . viduryje Krikštėnuose pastatė vėlyvojo baroko stiliaus rūmus. Jo sūnus pardavė dvarą carinės Rusijos admirolui prancūzų kilmės Ignui de Bondi, kurio giminei dvaras priklausė iki 1940 m. Po karo rūmai priklausė Krikštėnų tarybiniam ūkiui, buvo apleisti. 1994 m. rūmai atiduoti de Bondi paveldėtojams.
Šiandien Krikštėnų dvaras atgijo, atkurtas unikalus jo stilius. Dvaras įsikūręs ramioje ir nuošalioje vietoje, išskirtinėje nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu. Savininkas – Vladas Algirdas Šemeta.
Šešuolėlių dvaras (aplankyti negalima!)
Nors šis dvaras domina keliautojus, jo aplankyti negalima. Jis – privati rezidencija ir lankytojų nepriima, jokia komercinė veikla nevykdoma.
Dvaro žemės priklausė Radviloms, XIX a. dvarininkams Jasinskiams, o šie XIX a. pab. dalį valdos pardavė Končiams. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dvaras buvo grąžintas Končių ir Variakojų paveldėtojams, gyvenantiems JAV. Nuo 1998 m. dvaras priklauso Petrauskų šeimai. Raimundas Vincentas Petrauskas ne tik restauravo rūmus ir kitus dvaro teritorijai priklausančius statinius, tačiau taip pat atkūrė didelę išliekamąją vertę turintį dvaro parką, kurį kadaise suprojektavo garsūs prancūzų kraštovaizdžio architektai.
Užugirio dvaras
Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio.
Dvaro istorija prasideda kartu su A.Smetonos 60–ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A.Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. Didžiausią jos dalį sudarė žemė (Lėno palivarkas), įsigyta iš Taujėnų dvaro savininko kunigaikščio Konstantino Radvilos. Kita žemė buvo pirkta iš Lėno bažnyčios, Užulėnio mokyklos ir naujakurių. 25 ha miško A.Smetona gavo iš valstybės kaip Nepriklausomybės akto signataras. Tokiu būdu susiformavo apie 110 ha žemės sklypas, kuris buvo pavadintas Užugirio kiemu.
A.Smetona nuo nulio sukūrė šį dvarą. Dabar jis pritaikytas turistinėms reikmėms – veikia viešbutis, restoranas, organizuojami renginiai.
Belvederio dvaras su parku
Panemunės regioniniame parke esantis Belvederio dvaras statytas romantizmo stiliumi, nepaisant simetrijos, itališkų vilų pavyzdžiu. Esama ir neogotikinių bruožų. Pasakojama, kad statant dvarą durų įrengta dvylika, kiek mėnesių metuose, langų – kiek metuose savaičių, o į kalvą vedančių laiptelių skaičius lygus dienų skaičiui metuose.
Belvederio dvaras privatizuotas 2005 metų pabaigoje. Šiuo metu rengiami jo pritaikymo turizmo poreikiams projektai. Dvare numatoma teikti konferencinio turizmo paslaugas, plačiai panaudoti regiono rekreacinius išteklius, plėtoti muziejinę veiklą.
Vaitkuškio dvaras
Dvaras pradėtas formuoti XVI a. Jis turėjo daugybę šeimininkų, o 1764 m. atiteko garsiajai grafų Kosakovskių giminei. 1862 m. dvaras perstatytas į neogotikinį stilių. Jame buvo gausu italų, lenkų, paties šeimininko S.F.Kosakovskio paveikslų, meno galerija, 12 tūkst. tomų biblioteka. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, vertingiausi daiktai buvo išvežti į Rusiją ir ten dingo. Karo metu dvaras buvo plėšiamas ir niokojamas.
Vėliau naudojamas įvairioms reikmėms: našlaičių prieglauda, kareivių buveinė. 1941 m. naciai čia įkūrė getą žydams. Po karo likęs be šeimininkų, dvaras sparčiai nyko ir išliko tik rūmų bokštas ir oranžerijos fragmentas.
Dvarą atsiėmę palikuonys iš Lenkijos ir laukia visų norinčių apžiūrėti. Galimos ekskursijos anglų, lenkų kalbomis. Teritorijoje įrengtas golfo laukas. Praėjusiais metais skelbta, kad jam ieškoma naujo savininko.
Beržėnų dvaras
Dvaras minimas nuo XV a. priklausė grafų Čapskių, bajorų Šemetų, Gorskių giminėms. Dvaro šeimininkai pastatydino iki mūsų dienų išlikusius neogotikinio stiliaus dvaro pastatus, taip pat įveisė parką, iškasė tvenkinius. Dvaras garsėjo prabangiai įrengtais interjerais, gausiomis meno dirbinių kolekcijomis.
1940 m. dvaras buvo konfiskuotas, koplyčia išplėšta. 1946 m. išniekinti palaikai slapta pergabenti ir perlaidoti Šaukėnų bažnyčios šventoriuje. Po II pasaulinio karo rūmuose kurį laiką veikė ūkio kontora, gyveno žmonės, tačiau nuo 1950 m. pastatas buvo apleistas, pradėjo griūti, sunyko parkas, naudojami liko tik ūkiniai pastatai. Nuo 1980 m. dvaro pastatai priklausė Šiaulių autobusų parkui, juose kurį laiką veikė sveikatingumo centras.
Arvydų dvaras
Dabartinę išvaizdą pagrindinis dvaro pastatas įgavo patekęs į Vilniaus II-osios gildijos pirklio Samuelio Goldšteino rankas. Suklestėjo odos perdirbimo, klijų gamyklos, veikė vandens malūnas, dvaro teritorijoje ir jos pastatuose 1902 m. buvo įrengtas elektrinis apšvietimas. Ekonominiam Arvydų dvaro vystymuisi pasitarnavo Varšuva-Peterburgas geležinkelis bei netoliese įrengta traukinių stotis, leidusi lengvai transportuoti dvare pagamintą produkciją. Po Samuelio Goldšteino mirties dvaras, praradęs rūpestingą šeimininką keliavo iš rankų į rankas, netgi tapo žymiojo traukinio apiplėšimo liudininku.
Šalį užklupus sovietinei tvarkai niekada neremontuojamas pastatas tapęs netinkamu naudoti septintojo dešimtmečio viduryje, buvo apleistas ir paliktas likimo valiai. Kol galiausiai XXI a. suradęs naujus šeimininkus Arvydų dvaras atvertė naują didingo gyvenimo istorijos puslapį.
Žeimių dvaras
Spėjama, kad Žeimių dvaro sodybos rūmai pastatyti 1787 m. arba ankščiau. Rūmų architektūrinis stilius – klasicistinis. Žeimių dvaro sodyba yra vienas ryškiausių vėlyvojo klasicizmo laikotarpyje susiformavusių ansambli. Prie dvaro yra Žeimių koplyčia, XVIII a. įveistas išlikęs parkas, kuriame yra apie 20 rūšių augalų ir liepų alėja (Žeimių liepos), dvaro svirnas, ledainė, kumetynas, arklidė. Dvare ir jo prieigose vyksta edukaciniai, kultūriniai renginiai. Dvaro rūmai restauruojami.
Siesikų pilis
Siesikų dvaro pilis stūkso pietiniame Siesikų ežero krante vos už poros kilometrų nuo to pačio pavadinimo miestelio. Pastatyta XVI a pradžioje ji iki šiol išlieka vienu ankstyviausiu ir mistiškiausių renesansinių statinių Lietuvoje.
Ji kadaise priklausė kilmingai Siesickių giminei. Rūmai pastatyti 1492 – 1517 m. Tai viena iš nedaugelio pilių – bastilijų pavyzdžių, likusių Lietuvoje.
Šiuo metu pilnai restauruotas pirmas pilies aukštas, antrajame vykdomi tyrimai ir restauravimo darbai. Lankytojai įleidžiami į abu aukštus ir turi galimybę susipažinti su autentiška sienine tapyba, architektūriniais sprendimais. Rengiamos valandos trukmės ekskursijos su gidu.
Liubavo dvaras
Netoli Vilniaus esantis Liubavas − vienas seniausių ir romantiškiausių Lietuvos dvarų. Jau 1546 metais Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto dvaro iždo knygoje detaliai aprašyti tuo metu remontuoti Liubavo tvenkiniai. Liubavo dvaras iki pat XX a. vidurio išliko aukščiausių valdžios pareigūnų nuosavybe, garsėjo ne tik gamtos turtais, bet ilgainiui tapo mėgstama šviesių aristokratų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija.
Apsilankymas Liubavo dvaro sodybos vandens malūne-muziejuje –unikali galimybė pažinti svarbiausią mūsų šalies tradicinio pramoninio paveldo objektą, nes malūnas, kuriame gaminami miltai duonai, per amžius buvo žmogaus egzistencijos pagrindas. Liubavo dvare yra vienintelis Lietuvoje malūnas, kuriame visiškai (100 proc.) restauruota technologinė įranga, ištirti ir demonstruojami visi čia vykę keliolika technologinių procesų: nuo grūdų ir medienos, metalo apdorojimo iki milo ir elektros gamybos. Prikelta gyvenimui čia veikia net šimtametė hidroturbina!
Leipalingio dvaras
Leipalingio dvaras – dar 1830 m. pastatytas vienas svarbiausių istorinių Dzūkijos architektūros paveldo kūrinių.
Leipalingio dvare dabar susipažinsite su praeities tradicijomis ir istorija. Kultūros paveldo statinys, pirmą kartą paminėtas dar XVI a. pradžioje, šiandien džiugina žvilgsnį simetrija ir harmonija. Dvare veikia unikalus, 1957 metais įkurtas Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus.
Apsilankę Leipalingio dvare pamatysite archeologijos, istorijos bei etnografijos eksponatus, kurie liudija Leipalingio miestelio gyvenimą. Dvare vykstantys renginiai ir organizuojamos edukacijos atskleis įdomiausias dvaro paslaptis.
Lyduokių dvaras
Istoriniuose šaltiniuose Lyduokių dvaras pirmą kartą paminėtas 1499 metais, jis priklausė B.Petkevičiui. Paskiau šeimininkai keitėsi. Dabartinius rūmus projektavo XIX amžiuje kviestinis prancūzų kilmės architektas iš Peterburgo Leontijus Benua. Išliko autentiškas bokštelis – pavėsinė, arklidės, kumetynai, kalvė, tvartai, rūkykla, bitininkų namas, ledainė, sandėliai, laiptai.
Dvaro arklidės, pastatytos 1882 metais yra unikalus architektūros statinys, su vidiniu kiemu ir savita puošyba, jos atspindi taip vadinamą „plytų stilių“. Įveistas prancūziškasis parkas, įkurtas XIX amžiaus viduryje. Šiandien Lyduokių dvaras yra išlaikęs savo autentiką ir žavi tiek architektūrine, tiek istorine dvasia.
Taujėnų dvaras
Taujėnų dvaras minimas XVI a. XIX a. rūmų interjeras buvo prabangiai išpuoštas giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Būta turtingos bibliotekos. Taujėnų dvaro parkas sukurtas angliškuoju stiliumi, jo didžiausia vertybė – seni ąžuolai. Parkas užima apie 25 ha plotą, atkurti tvenkiniai su kaskadomis.
Iki mūsų dienų išlikę rūmai, kurių interjeras buvo sunaikintas karų ir pokario metais. Autentiški išlikę tik rūsiai. Ilgą laiką Taujėnų dvaro sodyba buvo apleista. Lankytojai dar gali pasigrožėti oficina, svirnu, dviem kumetynais, dviem rūsiais, tvartu ir kalve. Pastarąjį dešimtmetį Taujėnų dvarą naujam gyvenimui prikėlė privatūs savininkai, sutvarkę rūmus ir parką, restauravę svirną. Mediniam trijų aukštų svirnui daugiau nei 200 metų.
Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.
