Jau skelbėme, kad „Northcape4000“ – vienos ilgiausių Europoje dviračių varžybos, kurios prasideda prie didžiausio Italijos Gardos ežero ir baigiasi Norvegijoje.
Varžybų startas buvo liepos 28 diena. Jose dalyvauja 125 dalyviai iš 24 šalių. Imantas – vienintelis dalyvis iš Lietuvos. Šiemet maršrutas eina per šią Baltijos jūros pusę – Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją.
Imantas iš pradžių savo puslapyje smulkiai rašė įspūdžius, o vėliau savo „Velofano“ anketą „feisbuke“ pradėjo pildyti tiesioginėmis transliacijos – tiesiog reikia taupyti jėgas.
Jau pirmąją naktį po atvykimo į Italiją Imantas miegojo kukurūzų lauke, po keliais medžiais. Netrukus buvo pažadintas keisto krebždesio.
„Greit užmigau, bet netrukus buvau pažadintas krebždesio. Pasirodo ežys sumaišė mano šalmą su ežiene ir kažką darė – forma juk panaši“, – rašė savo pastebėjimus dviratininkas, vėliau pastebėjęs, kad šalmą ežys iš meilės dar ir apgraužė.
Buvau pažadintas krebždesio. Pasirodo ežys sumaišė mano šalmą su ežiene ir kažką darė – forma juk panaši.
„Bet čia buvo tik pradžia, paskui neleido miegoti žaibai. Daug žaibų ir perkūnija, o po kelių valandų sulaukiau ir lietaus, bet trumpo ir nestipraus. Ežiukui taip patiko mano šalmas, kad dar kelis kartus buvo atėjęs į svečius“, – pasakojo naktinius nuotykius Imantas.
Pajudėjęs iš kukurūzų lauko Imantas stojo jau pirmame miestelyje nusipirkti maisto. Niekas nekalba angliškai, tačiau visi puikiai susikalba gestais – Italija.
„Pradeda lynoti, o iki mano galutinio tikslo – tik apie 30 kilometrų. Minu nuo lietaus, bet jis mane pagauna likus keliems kilometrams iki viešbučio. O čia – dar 2 kilometrai 10% vidutinio statumo įkalne. Atvažiuoju kaip „šlapenka“. 12 valanda dienos, o aš lovoje. Neaišku, kada vėl galėsiu tiek pagulėti ir pamiegoti“, – rašė keliauninkas.
Tai buvo dar prieš startą. Kitomis dienomis viskas jau neatrodė taip lengva ir romantiška kaip su ežiuku ir šalmu. Italija, Austrija – pasakiški vaizdai maišėsi su beprotišku karščiu. Čekijoje – velniškai prastas internetas.
Vokietija – tvarkinga ir svetinga šalis, tačiau jau pradėjo kauptis problemos. Žinoma, Imantas viską stengiasi priimti kaip iššūkį – net danties skausmą. Buvo praryta nemažai tablečių nuo skausmo. Gal jos sumažino ir saulėje nudegusių rankų skausmus.
Pastarosiomis dienomis vaikinas pasiekė ir Lenkiją. Savaitgalį, tikėtina, pasieks ir Lietuvą. Apie Lenkiją gražiai kalbėti sudėtinga – labai prasti keliai ir nelabai malonūs vairuotojai, kurie, panašu, nelabai saugo žygio dalyvius ir piktai juos lenkia.
Įdomumo dėlei – kaip Imantui sekasi tarp visų dalyvių? Pora dešimčių dalyvių Imantas lenkia. Nuo didžiulio pulko atsilieka nedaug.
Taip pat yra kelios dešimtys sportininkų, kurie per dieną pajėgia įveikti ir 400 kilometrų. Kaip juos pavyti? Reikėjo galvoti prieš 20 metų, kai galėjai rinktis profesionalų dviračių sportą.
Penktadienio vakare per trumpą pertraukėlę Imantas rašė: „Šiandien jau septinta diena. Įveikta apie 1470 kilometrų. Viskas pagal planą – vidurkis 200 kilometrų per dieną.
Lietuvos sieną greičiausiai kirsiu pirmadienį nes pagal mano maršrutą dar 500 kilometrų. Geriausiu atveju – sekmadienį vakare.
Kojos sukasi dar gerai, nors buvo nemažai kalnų kalnelių prie kurių aš nepratęs. Bus jų dar Suomijoje ir Norvegijoje. Dabar lygumos laukia.“
Galite pamatyti specialiame puslapyje, kur šiuo metu yra kiekvienas šio grandiozinio žygio dalyvis. Imanto „debesėlis“ pažymėtas jo inicialais IG. Jau nemažas pulkas sportininkų kirto Lietuvos sieną, dalis jau yra Latvijoje. Tikėtina, kad vienas lyderių penktadienį jau pasieks ir Estiją. Laikykis, Imantai!
