Kanaruose – ištikimybė tradicijoms ir meilė gamtai
Pavasarį Fuerteventūra išgyvena tikrą prisikėlimą. Ištisus metus ir šiaip maloniais orais nesiskundžiančioje Kanarų saloje balandis tampa tikrų tikriausia vasaros sezono pradžia – vidutinė oro temperatūra laikosi apie 21 °C, vandens – 19 °C, o kone kas savaitgalį gatvėmis praūžia po karnavalą ar fiestą. Pastarąsias net sunku išvardyti: vien antroje balandžio pusėje vyksta „San Marcos“, „Santa Monica“, „San Vincente“. Pavasaris saloje švenčiamas bemaž kiekvieną savaitgalį, tad poilsiautojai neišvengiamai atsidurs jei ne vienos, tai kitos šventės sūkuryje.
Itin išsiskiria pačios Velykos, kai gatvėmis keliauja daugybė žmonių, tačiau šią dieną daugiau dėmesio skiriama susikaupimui ir maldai. Balandžio 21 d. Kanarų salose rami, bet jokiu būdu ne nuobodi – bene didžiausią įspūdį daro „Semana Santa“, kuomet gatvėmis lydimi tik būgnų ritmo žygiuoja „hermandades“ – religinės grupės, vilkinčios ilgus apsiaustus ir milžiniškas veidus slepiančias kaukes. Atrodo lyg ištrauka iš filmo, tačiau būtent pagal tokius realius vaizdus filmai ir kuriami.
„Fuerteventūroje itin madingos įvairios aktyvaus laisvalaikio pramogos, kurioms reikia vandens ir vėjo, tačiau vis labiau populiarėja ir dviračių žygiai, galima jodinėti žirgais. Tad šventiško periodo ritmus vakarais galima derinti su aktyviu laisvalaikiu gamtoje ar paplūdimyje“, – sako tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Produkto skyriaus vadybininkė Akvilė Barakauskaitė.
Tą patį galima pasakyti ir apie Barseloną, kurios gatvėmis per Velykas keliauja po įspūdingais gobtuvais pasislėpę religinių brolijų atstovai. Balandis Katalonijoje yra turistų sezono pradžia, kai gudriausi keliautojai skuba aplankyti tūkstančius kultūros paveldo objektų bei naktinio gyvenimo centrų dar neužplūdus intensyviausiai poilsiautojų bangai.
Nerūpi Velykos, bet rūpi margučiai
„Šeimoms balandžio mėnuo yra kone idealus metas atostogoms: vaikai savaitę ilsisi nuo pamokų, oras puikus, o kadangi atostogų bumas dar neprasidėjęs, tai paplūdimiuose mažiau žmonių ir paslaugos pigesnės. Be to, tai puiki proga pamatyti, kaip mums įprastą šventę – Velykas – švenčia kitos kultūros“, – sako „Tez Tour“ atstovė.
Balandžio mėnesį populiaru išvykti ir į tokias šalis kaip Egiptas bei Turkija. Suprantama, jog musulmoniškose šalyse Velykos neturi tokios reikšmės kaip Ispanijoje, Lietuvoje ar kitose Europos valstybėse. Tačiau įdomu tai, jog tuo pat metu Egipte vyksta „Sham El-Nessim“ šventė, gerokai senesnė tiek už krikščionybę, tiek už islamą. Tikrojo pavasario – gamtos nubudimo – proga ši diena pradėta švęsti maždaug 2700 metų prieš mūsų erą ir tik vėliau ji priderinta prie Velykų datos.
Kadaise „Sham El-Nessim“ prasidėdavo šeimai perpjaunant ir pauostant šviežią svogūną – taip esą prasivalo uoslė ir galima eiti į lauką džiaugtis pavasario kvapais. Tikėta, jog būtent tądien oras bus naudingas sveikatai. Ir nors ši tradicijos dalis jau primiršta, tai vis dar yra diena, kurią įprasta praleisti su šeima gamtoje. Netikėtas faktas – pagrindinis šventės patiekalas irgi yra margutis, ant kurio rašomi norai ateinantiems metams.
Kaip ir Egipte, Turkijoje Velykos nėra itin svarbi data, tačiau vietinės turizmo industrijos atstovai žino, jog ji ypatinga atvykstantiems, tad viešbučiai siūlo net kiaušinių marginimo pramogas. Balandžio mėnesį Antalijos kurortai pradeda ruoštis sezonui, tad daugeliui poilsiautojų tai tampa puikia proga atrasti vasarą ne vasaros metu.
Svarbiausia metų šventė
Kipras – šiokia tokia priešingybė Egiptui ir Turkijai, nes čia Velykos, ko gero, pati svarbiausia metų šventė. Didžioji dauguma salos gyventojų yra stačiatikiai ir būtent Velykų periodu džiugiausiai priima poilsiautojus. Nemažai gyventojų prieššventiniu laikotarpiu laikosi pasninko, tačiau pačią šventės savaitę gatvėse sklando maisto kvapai – ne tik dėl to, jog džiugiomis nuotaikomis gyvena kiekvienas kepėjas, bet ir dėl žydėti pradedančių apelsinų.
Stačiatikiai Velykas šiemet švęs balandžio 28 d., tad savaite vėliau, nei jos bus švenčiamos Lietuvoje. Tiesa, jei Velykų šeštadienis Kipre ramus ir pilnas susikaupimo, tai sekmadienis virsta tiesiog viena ilga puota. Būtent tai, panašu, apjungia kone visas šalis – nesvarbu, koks tikėjimas, pavasario atėjimą norisi sutikti su šypsena.
