Venecijos gyventojams „acqua alta“ – pakilęs vanduo – yra įprastas reiškinys. Šią savaitę jie ir vėl traukėsi guminius botus, nes antradienio popietę vanduo pakilo 1,37 metro virš jūros lygio, rašo AFP.
Vanduo užliejo Šv.Morkaus aikštę, kuri yra žemiausia Renesanso laikų miesto dalis, esanti metru žemiau nei jūros lygis. Vanduo įsiliejo ir į žymiąją baziliką, o parduotuvių savininkams savo įėjimus teko barikaduoti.
Spalį buvo džiugiai pranešta, kad pagaliau baigta apsaugos sistema MOSE – tai 78 potvynio barjerai, įrengti jūros dugne trijose lagūnos vietose. Kai artėja potvynis, jie gali pakilti ir neleisti Adrijos jūrai užlieti lagūnos ir miesto. Nuo vieno potvynio bent iš dalies miestą MOSE apsaugojo, apie tai skaitykite čia: Kaip Venecijai pavyko sustabdyti kylantį vandenį – pirmąkart per 1,2 tūkst. metų.
Numatyta, kad barjerai turėtų pakilti per 30 minučių, ir jie galėtų sulaikyti net iki 3 metrų pakilusį vandenį.
Visgi antradienį sistema nesuveikė, nes buvo prognozuojama netikslus potvynio mastas. Prognozuota, kad vanduo pakils tik 1,2 metro.
„Kad būtų aktyvuota MOSE sistema, reikia didesnės prognozės, – Italijos naujienų agentūrai „Agi“ sakė miesto meras Luigi Brugnaro. – Turėsime peržiūrėti taisykles.“
Spalį buvo skelbta, kad miestas barjerus kels artėjant bent 130 cm potvyniui. Kai projektas bus perduotas valdyti miestui, barjerai kils artėjant 110 cm potvyniui.
Praėjusių metų lapkritį vanduo Venecijoje buvo pakilęs net 1,87 metro – tai buvo vienas didžiausių mieste fiksuotų potvynių. Vanduo padarė žalos dešimtims į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytų bažnyčių.
Spalio pradžioje Venecijai buvo istorinė diena – miestą ši sistema pirmą kartą apsaugojo nuo potvynio. Įprastos potvynio sirenos mieste suaidėjo šeštadienį, apie 8 val. ryto, o išbandymas prasidėjo po pusvalandžio. 10.10 val. barjerai buvo visiškai pakelti, ir nors vandens lygis už MOSE pakilo 132 cm, lagūnoje jis išliko 70 cm – tiek užteko, kad Šv.Morkaus aikštė liktų sausa.
MOSE infrastruktūros projektas prasidėjo 2003 m., tačiau jį lydėjo daug skandalų – dėl jo kainos, korupcijos, vilkinimo.
Projektas iš viso atsiėjo apie 7 mlrd. eurų, nors iš pradžių buvo vertinta, kad jam tereikės 2 mlrd. eurų.
