Incidentas įvyko ankstyvomis kovo 30-osios valandomis, rašo „The Drive“. Anot Vokietijoje būstinę turinčios kruizinio laivo kompanijos „Columbia Cruise Services“, jų laivas „RCGS Resolute“ be jokių keleivių dreifavo už 13 mylių nuo Tortugos salos. Ši priklauso Venesuelai ir yra maždaug už 60 mylių (apie 97 km) nuo žemyninės šalies dalies.
Netikėtai prie jų priartėjo „ANBV Naiguata“ (GC-23) – Venesuelos karinio jūrų laivynų patrulinis laivas. Pastarasis kruiziniam laineriui nurodė sekti paskui juos į Puerto Moreno, Margaritos salą, nes jie esą įplaukė į teritorinius Venesuelos vandenis. „Columbia Cruise Services“ teigimu, jų laivas buvo tarptautiniuose vandenyse.
„Kai įvyko incidentas, kruizinis laivas „RCGS Resolute“ jau vieną dieną dreifavo netoli salos krantų atlikdamas rutininę variklių patikrą savo kelionėje į Vilemstadą/Kiurasao, – skelbiama kruizinės bendrovės pranešime spaudai. – Netrukus po vidurnakčio prie kruizinio laivo priartėjo ginkluotas Venesuelos karinių jūrų pajėgų laivas, kuris radijo ryšiu paklausė apie „RCGS Resolute“ buvimą šioje teritorijoje.“
123 metrų ilgio „Resolute“, plaukiojantis su Portugalijos vėliava, tuo metu svėrė 8 445 tonas. Jis skirtas plaukti Antarktidos vandenyse, turi sutvirtintą korpusą, kuris gali atlaikyti ledus. To tikriausiai nežinojo Venesuelos patruliai, kurie nusprendė taranuoti 5 žvaigždučių kruizinį laivą.
„Naguata“ laivas, kuris yra tik 80 metrų ilgio, yra „Guaicamacuto“ klasės patrulinis laivas, kuris su pilnu pakrovimu sveria apie 1 720 tonų. Šios klasės laivus gamina Ispanijos firma, kuri pastaruoju metu dirbo su ketvirtuoju – „Comandante Eterno Hugo Chavez“. Pavadinimas verčiamas taip: „Amžinasis vadas Hugo Chavezas“. Gamintojai sustabdė savo darbus su ketvirtuoju laivu, kai Venesuela 2019 m. sausį paniro į sunkią iki šiol tebesitęsiančią krizę.
Anot kruizų bendrovės, kol laivo vadas bendravo su centrine būstine Vokietijoje, Venesuelos laivas paleido šūvius ir pradėjo greitai artėti prie kruizinio laivo. Pasak bendrovės, patruliai tyčia 135 laipsnių kampu rėžėsi į jų laivą. „Karinių jūrų pajėgų laivas pakartotinai taranavo laivą, panašu, mėgindamas pasukti jo priekį Venesuelos teritorinių vandenų link“, – rašoma pranešime.
Nėra skelbiama, iš kokių ginklų buvo paleisti šūviai ir ar jie padarė kokios nors žalos „Resolute“ laivui. „Naiguata“ turi 76 mm pagrindinį pabūklą, taip pat dar dvi 20 mm patrankas ir 50 kalibro automatinius ginklus. Įgula taip pat turi įvairių nedidelių ginklų.
Iš įvykio nuotraukų atrodo, kad kruiziniam laivui didelės žalos nepadarė nei šūviai, nei kontaktas su patruliniu laivu. „Resolote“ korpusas yra sutvirtintas plienu, tad į jį rėžęsis patrulinis laivas pats prasimušė skylę ir galiausiai pradėjo skęsti. „Resolute“ tuo tarpu liko teritorijoje – laukė, ar nereikės gelbėti Venesuelos laivo su 44 įgulos nariais. Jo pagalbos neprireikus, laivas, kaip ir planuota, išplaukė į Vilemstadą.
Venesuelos valdžia paskelbė kitokią įvykių versiją. Anot jos, „Resolute“ laivas „bailiai ir nusikalstamai vengė susidūrimo ir nemėgino gelbėti skęstančio laivo įgulos“. Venesuelos gynybos ministras Vladimiras Padrinko kruizinio laivo veiksmus taip pat apibūdino kaip „imperinės agresijos veiksmus“ ir „piratavimą“.
Šį įvykį supančios aplinkybės išlieka neaiškios. Jeigu „Resolute“ tikrai dreifavo, kol įgula atliko būtinus priežiūros darbus, laivas galėjo nuklysti į Venesuelos teritorinius vandenis. Visgi tai nepateisintų Venesuelos veiksmų – net jeigu kruizinis laivas nudreifuotų iki 12 mylių nuo Tortugos salos, teisiškai tai nebūtų pažeidimas, nebent Vesesuelos valdžia įtartų, kad laivas užsiėmė draudžiama veikla.
Žinoma, tai nebūtų pirmas kartas, kai šalis užgrobia – ar bando užgrobti – komercinį laivą tam, kad jį turėdami galėtų spausti savo tarptautinius konkurentus. Tereikia prisiminti, kai Iranas 2019 m. užėmė su britų vėliava plaukiojantį tanklaivį tam, kad Jungtinė Karalystė paleistų sulaikytą Irano supertanklaivį.
Venesuelos prezidentas, Nicolas Maduro, kuris lyginamas su diktatoriumi, yra įsivėlęs į politinę krizę su opozicija nuo 2019 m. sausio. Šalyje ekonominė situacija ir taip buvo toli gražu ne pati geriausia, o politinės suirutės metu ji yra tiesiog katastrofiška.
Visgi N.Maduro lieka valdžioje net ir esant tarptautiniam spaudimui, ypač iš Jungtinių Valstijų. JAV net yra pasiūliusi 15 mln. JAV dolerių atlygį tam, kas pateiks informacijos, kuri leis suimti N.Maduro dėl įtarimų narkotikų prekyba.
Verta pažvelgti ir į Portugalijos vaidmenį šiame incidente – juk būtent su šios šalies vėliava plaukioja „Resolute“. Nors Lisabona ir pripažįsta N.Maduro faktiniu Venesuelos lyderiu, ji pripažino jo pagrindinį oponentą Juaną Guaido kaip šalies teisėtą vadovą.
2020 m. vasarį Venesuelos valdžia apkaltino J.Guaido ir jo dėdę, esą jie skrido iš Portugalijos su šios šalies oro vežėju TAP kartu su savimi veždamiesi sprogmenis lagaminuose. Vėliau ji apkaltino TAP sąmokslu prieš Venesuelą, o Portugalijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad tokie kaltinimai visai neturi logikos.
Venesuela visgi uždraudė TAP skristi į Venesuelą 90 dienų. Ji taip pat apkaltino Portugalijos bankus laikant „didelę dalį iš Venesuelos pagrobtų pinigų“, turėdami omenyje įšaldytas Venesuelos valdžios lėšas. Šie nesutarimai kažkiek nublanko pasaulyje išsikerojus koronavirusui, dėl kurio buvo atšaukti kone visi tarptautiniai skrydžiai.
Nepaisant to, kokios buvo šio incidento aplinkybės, Venesuelos karinių jūrų pajėgų mėginimas užimti kruizinį laivą atsisuko prieš juos pačius. Venesuela mėgino įgyti pranašumą, tačiau tapo pajuokos objektu. „Resolute“ saugiai nuplaukė į savo planuotą uostą, o Venesuela prarado vieną iš savo patrulinių laivų.
