„Teko lankytis Žagarės vyšnių festivalyje, kuris paliko įspūdį. Tikiuosi, kad šiemet luetuviai važiuos ne tik į garsųjį Vyšnių festivalį, bet ir į kitus programos renginius, festivalius, pamatyti jūsų gražų kraštą“, – sakė Kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė.
Projekto vykdytojams viceministrė įteikė sutartį su Kultūros ministerija, kuri Lietuvos kultūros sostinės projektui šįmet skiria beveik 57 tūkst. 924 eurus.
„Pirmą kartą Lietuvos kultūros sostinės projektą įgyvendins ne kultūros įstaiga, o regioninis parkas, kuris saugo ne tik gražų kraštovaizdį, bet ir visą kultūros ir istorijos paveldą“, – pažymėjo Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
Ką naujo, pelniusi Lietuvos kultūros sostinės vardą, turistams pasiūlys Žagarė? Pirmiausia galimybę apsilankyti atnaujintoje Žagarės dvaro sodyboje ir parke. Dauguma šiemet numatytų renginių vyks dvaro teritorijoje bei sutvarkytoje miesto aikštėje.
„Joniškio rajone yra du miestai – Joniškis ir Žagarė. Iniciatyva tapti Lietuvos kultūros sostine prasidėjo nuo Žagarės regioninio parko, o savivaldybė jai pritarė. Mūsų laukia dideli iššūkiai, mat visus renginius iš Joniškio šįmet perkeliame į Žagarę.
Be kitų svarbių renginių, šįmet laukia Europos kaimiškųjų bendruomenių chartijos didysis susitikimas Žagarėje, kuriame dalyvaus 28 šalių atstovai. Į Žagarę kviečiame sugrįžti ir po visą pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius“, – pažymėjo Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis.
Maži miesteliai nyksta, jiems būtina įpūsti gyvybės
Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas sako, kad rengdama Lietuvos kultūros sostinės projektą, Kultūros ministerija suteikia galimybę gana atokioms šalies vietovėms gauti daugiau dėmesio tiek iš žiniasklaidos, tiek iš visos Lietuvos gyventojų.
„Ryžomės teikti paraišką konkursui, nes Lietuvoje sparčiai nyksta tokie miesteliai kaip Žagarė. Esame Žagarės patriotai ir norime į ją atkreipti dėmesį, juolab kad kultūrinis gyvenimas čia aktyvus.
Taip pat norime sugriauti mitą, kad saugomos teritorijos yra uždari rezervatai, kuriuose nieko negalima daryti, kurti, pristatyti visuomenei“, – sakė Žagarės regioninio parko direktorius.
„Žagarės – Lietuvos kultūros sostinės“ programoje išskirtinę vietą užima Tarptautinis meno festivalis „Žagarė fringe festival“, respublikinės medžioklės trofėjų parodos atidarymas grafui Naryškinui priklausiusioje medžioklės rezidencijoje.
Taip pat vasarą vyks Žydų kultūros dienos Žagarėje, išsaugojusioje nemažai žydų architektūros paveldo.
Žiūrovų ir klausytojų lauks senųjų tradicijų ir sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“, respublikinis lėlių teatrų festivalis „Žagarės vyšniuko gimtadienis“ ir daug kitų renginių, dėl kurių verta atvažiuoti į vyšnių sodais garsią Žagarę.
Finansinė parama leidžia surengti daugiau renginių
Projektas „Lietuvos kultūros sostinė“ pradėtas 2008 metais kaip programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalis.
Pirmieji Lietuvos kultūros sostine tapo Zarasai, 2009 metais – Plungė. 2010-aisiais Lietuvos kultūros sostinių idėją perėmė Kultūros ministerija.
Šio projekto tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtoti kultūrą ir meną regionuose, mažinti mažesnių miestų ir miestelių kultūrinio gyvenimo atotrūkį.
„Ryžomės teikti paraišką konkursui, nes Lietuvoje sparčiai nyksta tokie miesteliai kaip Žagarė. Esame Žagarės patriotai ir norime į ją atkreipti dėmesį, juolab kad kultūrinis gyvenimas čia aktyvus.
Kultūrinės veiklos turi prisidėti prie miesto ar miestelio tapatybės ir įvaizdžio kūrimo, telkti bendruomenę, daryti poveikį bendruomenės kultūrinei aplinkai, plėtoti vietos kultūros tradicijas, bet tuo pačiu suteikti erdvę inovacijoms, įtraukti į kultūrinę veiklą įvairias gyventojų grupes.
Taisyklės nustato, kad Lietuvos kultūros sostinė – konkurso būdu išrinktas geriausias kultūros ir meno projektas, įgyvendinamas bet kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje, išskyrus Vilnių.
Konkursas organizuojamas kas treji metai, laimėtojų eiliškumas nustatomas trejiems metams.
2010–2012 metais geriausio projekto autoriai gaudavo beveik po 29 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto (dar tiek arba daugiau sudaro savivaldybės biudžeto ir rėmėjų lėšos).
Nuo 2013 metų skiriama 57 tūkst. 924 eurų suma. Atsižvelgiant į tai, kad projektas didelis, veiklos vykdomos per visus metus.
2010 m. Lietuvos kultūros sostinė buvo Ramygala (Panevėžio rajonas), 2011 metais – Šilutė, 2012 metais – Anykščiai, 2013-aisiais – Palanga, 2014-aisiais – Panevėžys, 2015 -aisiais – Žagarė, o kitąmet, 2016 metais, Lietuvos kultūros sostinės vardą perims Telšiai.
Šiemet Kultūros ministerija skelbs konkursą 2017 -2019 m. kultūros sostinėms išrinkti.