1939 rugsėjo pirmosios ankstų rytą vokiečių karo laivas „Schleswig-Holstein“ atidengė artilerijos ugnį į Lenkijos kariuomenės tranzito depą Vesterplatėje.
Nors Vesterplatė buvo nedidelis ir prastai saugomas depas, nemažai daliai buvo siurprizas, kad būtent čia naciai pradės karą. Laisvojo Dancigo miesto teritorijoje (dabar Gdanske) parama naciams buvo išties didelė, nes čia gyveno daug vokiečių. Ne vienerius metus Adolfas Hitleris mėgino inkorporuoti šią teritoriją į savo Trečiąjį Reichą. Vesterplatė buvo vienintelė vieta šioje teritorijoje, kur buvo lenkų kariuomenė.
Beveik dešimtmetį Lenkijos karininkai mėgino perspėti sąjungininkus, kad vokiečių puolimas yra neišvengiamas, tačiau pagal Versalio taikos sutarties įsipareigojimus Vesterplatėje galėjo būti tik 88 kariai. Bet nepaisydami sutarties lenkai pradėjo stiprinti savo pajėgas šioje vietoje – atsiuntė ne tik gausios ginkluotės, bet ir beveik patrigubino lenkų karių skaičių.
Tačiau ir tai nepadėjo Lenkijai – vokiečiai laimėjo mūšį. Tačiau stebėtina tai, kad kone dešimteriopai menkesnės lenkų pajėgos sugebėjo atsilaikyti net septynias dienas. Galiausiai iš 3,4 tūkst. vokiečių, dalyvavusių mūšyje, apie 300 žuvo. Iš 210 Lenkijos karių gyvybės neteko apie 15.
Aprašoma, kad vokiečių generolui lenkų kariuomenės pasipriešinimas ir heroizmas paliko tokį įspūdį, kad jis leido lenkų majorui į nelaisvę pasiimti ir savo kardą (szabla) bei atidavė pagarbą žuvusiems lenkų kariams.
Šiandien šioje vietoje yra įrengta ekspozicija, po kurią vaikštant galima susipažinti su istorija, taip pat mūšio detalėmis. Per mūšį sugriauti pastatai buvo sutvirtinti, ir dabar galima po juos vaikščioti.
