„Mums itin svarbus užsienio turistų skaičiaus susigrąžinimas, nes būtent čia užsienio keliautojai sukuria daug didesnę vertę ir išleidžia daug daugiau pinigų, palyginti su Lietuvos gyventojais. Ne tik kad išleidžia daugiau pinigų užsienio turistas, bet jis ir atveža pinigus į Lietuvą“, – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos surengtame Lietuvos turizmo forume penktadienį sakė V.Jurgutis.
„Trečdalis išaugusio vietinio turizmo augina pajamas, bet užsienio turistų pajamos gerokai mažesnės, dėl to ir ekonomikai gaunama vertė kol kas yra gerokai mažesnė ir dėl to pagrindinį dėmesį turime skirti ir ieškoti būdų, kaip susigrąžinti atvykstančių turistų skaičius“, – pridūrė jis.
Viceministro teigimu, 2019 metais Lietuvoje apsilankė 1,9 mln. užsienio turistų, 2020 metais – 511,6 tūkst., o 2021-aisiais – 505,4 tūkst. Skaičiuojama, kad norint 2025 metais pasiekti 2019 metų lygį, vien kitas metais reikėtų pritraukti 1,2 mln. turistų.
„Jei mūsų skaičiai į priešpandeminį lygmenį grįžtų iki 2025 metų, tai reiškia, kad kasmet turime augti daugiau nei dvigubai didesniu tempu nei augome iki pandemijos ir turime suvokti, kad tas augimas, kokio reikia, kad atsistatytume, turi būti daromas ne žingsniais, o šuoliais“, – kalbėjo V.Jurgutis.
Jis pastebėjo, kad šiuo metu augimo tempas yra net didesnis – per septynis mėnesius jų atvyko 115 tūkst. daugiau nei pagal scenarijų. Viceministras pastebi, kad reikia galvoti ne tik apie atsigavimą, bet ir ruoštis būsimam didesniam turistų skaičiui.
„Vertinant nelengvus šiuos metus, nepaisant, kad esame pakankamai toli nuo beveik 1 mln. užsienio turistų, kuriuos turėjome anksčiau, atsigavimo skaičiai yra milžiniški ir tikrai šimtais tūkstančių kasmet atsigauna“, – sakė jis.
„Galime ambicingai kalbėti, kad nebereikės laukti 2025 metų, kad atsistatytume, ir turime galvoti ne tik, kaip padaryti, kad atsistatytume, bet turime ir ruoštis tam scenarijui, kai turistų skaičiai bus didesni“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie iššūkius, V.Jurgutis pabrėžė turizmo valdymą bei objektyvių ir patikimų duomenų trūkumą. Anot jo, tiek nacionaliniu mastu, tiek savivaldybės, tiek verslas priima sprendimus, remdamiesi duomenimis, kurie yra netikslūs, o tai reiškia didesnę riziką priimti klaidingus arba atsargesnius sprendimus.
Tarp iššūkių jis įvardijo ir institucijų bei verslo bendradarbiavimą, darbuotojų kompetenciją, infrastruktūrą, be to, prioritetas turizmo skatinimui turėtų būti didesnis, inovacijos irgi turi augti. Be to, tarp iššūkių įvardintas ir mažas Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, žinomumas pasaulyje.
Pasak V.Jurgučio, didelį dėmesį planuojama skirti atviriems duomenims, kad jie būtų tikslesni ir pasiekiami visai rinkai. Anot jo, planuojama turistų registracijos sistema leis matyti aiškesnius, tikslesnius ir savalaikius duomenis apie turistų apsilankymą.
Taip pat numatoma skatinti bendradarbiavimą, ypač tarp institucijų, savivaldybių, ir pavyzdžiui, nacionalinių parkų, kurie yra toje pačioje turistinėje vietovėje.
„Siūlome, kad valstybė padėtų tokioms susibūrusioms organizacijoms finansiškai dėl infrastruktūros vystymo elementų“, – sakė viceministras.
„Natūralu, būtinas dėmesys kompetencijoms ir verslumo skatinimui, svarbios rinkodaros priemonės naujų skrydžių krypčių populiarinimui, (...) turime išspręsti problemą dėl nacionalinių konferencijų centro“, – pridūrė jis.
Be to, V.Jurgutis teigė, kad būtinas ilgalaikis rinkodaros kampanijų finansavimas – jis turėtų būti skiriamas ne vieneriems metams, o ilgesniam laikui, pavyzdžiui, trejiems metams.
„Mūsų lūkestis, kad būtų susitarimas valstybėje, Vyriausybėje ir Seime, kad turi būt pagrįstas ilgalaikis, ne vienerių metų planas, kuris leistų priimti tinkamus sprendimus“, – sakė V.Jurgutis.
