„Aš labai tikiu, kad (...) po „Rail Baltica“ pastatymo Taliną iš Vilniaus galėsime pasiekti greičiau nei per keturias valandas“, – žurnalistams Kaune trečiadienį sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Kauno geležinkelio stotyje trečiadienį susitiko iš Lisabonos ir Talino atvykę traukiniai, taip siekiant pažymėti Europos ir Baltijos šalių geležinkelių integraciją nutiesus „Rail Baltica“.
Europos Komisijos specialusis traukinys „Connecting Europe Express“ į Kauną atvyko iš Lisabonos per Varšuvą. Baltijos šalių ekspresas iš Talino per Rygą ir Vilnių važiavo daugiau nei 10 valandų.
Pasak viceministrės, Lietuvos ambicija lieka „Rail Baltica“ įgyvendinti 2026-aisiais, Lenkijoje liniją prijungti 2027-aisiais. Jau kitais metais rengiamasi pradėti reguliarius reisus iš Varšuvos į Vilnių.
„Iš Vilniaus į Kauną (važiavome) neilgai – vieną valandą. Vakar buvo įdomesnė diena, kai turėjome istorinį įvykį – iš Talino per Rygą į Vilnių pasiekti daugiau kaip per dešimt valandų“, – sakė ji.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška sakė matantis didelį visuomenės lūkestį dėl bendro Baltijos šalių traukinio, tai skatina ieškoti sprendimų, kaip jį paleisti anksčiau nei bus baigta „Rail Baltica“, tačiau tikslių datų jis neįvardijo.
„Trys šalys turi tiesiog susitarti“, – sakė jis.
Trys šalys turi tiesiog susitarti.
Pasak M.Bartuškos, dėl traukinio į Lenkiją susitarti lengviau, nes jis kursavo ir anksčiau, tad dėl jo realu susitarti jau kitais metais. Kelionė iš Vilniaus iki Varšuvos su persėdimu Kaune truktų apie aštuonias valandas.
Projektas brangsta
Europos Audito Rūmai pernai birželį pareiškė, kad „Rail Baltica“ statybos kaina išaugo beveik 2,4 mlrd. eurų – iki 7 mlrd. eurų, ir ateityje gali dar didėti. Be to, jie suabejojo projekto ekonomiškumu bei jo įgyvendinimu numatytu laiku.
Oficialiai skelbiamos projekto išlaidos vis dar yra 5,8 mlrd. eurų.
Pasak L.Maskaliovienės, projekto vertė yra perskaičiuojama, naujos galimos sumos ji neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad kuo ilgiau bus delsiama, tuo labiau kaina kils.
„Dėl to mūsų tikslas yra sutarti trims Baltijos šalims dėl prioritetų, o prioritetas Lietuvos yra kuo greičiau statyti liniją ir jungti mūsų šalis“, – sakė ji.
Pasak jos, Latvija ir Estija laikosi panašaus požiūrio.
„Rail Baltica“ integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 kilometrai greitojo elektrifikuoto geležinkelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km per valandą greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.
