Dar Thridrangaviti ar Thridrangar pavadinimais žinomas baltas švyturys raudonu stogu pastatytas ant aštrių uolų, iš Atlanto vandenyno bent 35 metrus šaunančių į dangų. Aplink – jokios civilizacijos. Dėl tokio nuošalumo švyturys internautų vadinamas rojumi intravertams.
Švyturys iškilo prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Statybos tokioje nuošalioje ir atšiaurioje vietoje nebuvo lengva užduotis – juk sraigtasparnių, kurie galėtų palengvinti darbus, 1938 m. dar nebuvo. Statytojai turėjo ropštis uolomis aukštyn, kad pasiektų miniatiūrinės salos viršūnę, ir visus darbus atlikti savo rankomis.
Įsivaizduokite, koks tai buvo sunkus darbas. Klimatas čia atšiaurus: čaižo stiprus vėjas, dažnai lyja, o sušlapusios uolos tampa itin slidžios. Vienas ne taip padėtas žingsnis – ir darbininkas gali nukristi į Atlanto vandenyno bangas, kurios plakasi į uolas.
Šiandien švyturio priežiūra jau yra lengvesnė, darbuotojai atgabenami sraigtasparniu. Visgi vieta nėra pati saugiausia pasaulyje – reikia atidžiai žiūrėti, kur statai koją, jeigu nenori staiga nusiristi žemyn.
Beje, kitoje Islandijos saloje yra ir dar vienas pastatas, kuriame, atrodo, būtų geriausia slėptis nuo pandemijos. Tikriausiai esate matę Elliðaey salos nuotrauką internete, nors ir nežinojote, kad ji yra Islandijoje. Išskirtinė namo vieta davusi peno ir įvairioms teorijoms, kam jis priklauso. Kalbėta ir apie dainininkę Bjork, ir apie ekscentrišką milijonierių. Daugiau skaitykite čia: Tikroji vienišo namo nuošalioje Islandijos saloje istorija
