Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“
Visi gamtos mylėtojai čia traukia pasižiūrėti fantastiškų peizažų – jų čia tiek ir tokių, kad net nebūtina iš anksto dėliotis detalaus maršruto, tiesiog važiuoji ir stoji ten, kur gražu (tai yra, beveik visur).
Bet čia yra ir įdomybių-keistenybių: „vidurnakčio saulė“ (reiškinys, dėl kurio vasarą būna šviesu kiaurą parą), trumpiausio vietovardžio Europoje, o gal ir pasaulyje savininkas (kaimas, vardu Å), o kur dar džiovinamų menkių rietuvės ir nuo jų sklindantis kvapas arba vaizdas miestelio, kažkada gavusio gražiausios vietos Norvegijoje prizą.
Jei bent šiek tiek suintrigavau, kviečiu pasižiūrėti, apie ką čia eina kalba.
Vaizdas į Lofoteno peizažus nuo Reinebringen kalno. Kalnas gan kuklus savo aukščiu (448 m), bet vaizdas – vertas milijono.
Ramūs ir vaizdingi kaimukų uostai – dar vienas Lofoteno salų ingredientas.
Džiovinamos menkės kvapas riečia nosį, bet kilogramas šio gėrio maistingumu prilygsta 5 kg šviežios „menkienos“, o grėsmės atveju sudžiūvusia žuvimi nesunkiai apsiginsit – ji kieta kaip medis.
Kiekvieno žvejo svajonė ir kiekvienas su ja elgiasi skirtingai.
Vienas iš begalybės paplūdimių Lofotene, kur, be kita ko, teko pamatyti ir banglentininkų. O dar sakome, kad Baltijos vanduo šaltas!
Lofoteno salose žmonės verčiasi turizmu ir žvejyba. Tipiškas apsamanojęs namukas žvejams čia – būtinai raudonas.
Maždaug taip turėtų atrodyti vaizdas po vidurnakčio Lofoteno salose. Vidurnakčio saulė daro savo.
Jei vidurnakčio saulėje degintis neišeina, tam puikiai tinka vidurdienio saulė.
Visi esminiai Lofoteno salų komponentai viename kadre: kalnai, vanduo, šiokia tokia taigos žaluma, raudoni namukai žvejams ir pastoliai, skirti menkėms džiovinti.
Konkurso „Gražiausia vieta Norvegijoje“ laimėtojas – Reine miestukas.
Dar kitoks vaizdas nuo Reinebringen kalno.
Rambergo paplūdimys. Paros laikas (jei gerai pamenu) – apie vidurnaktį.
Tipiškas Lofoteno salų vaizdas – miestelis kalnų ir vandens apsuptyje.
Daugiau kelionių istorijų ir fotoreportažų rasite autoriaus tinklaraštyje „Kelionių architektai“