Informacija parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia.
Salų gamta, kultūra ir istorija – taip pat skirtingos. Tiesa, visoms joms įtakos turi pro šalį tekanti šilta Golfo srovė – dėl to Lufutene vyrauja švelnus klimatas. Nebūtų šiltų Golfo srovės vandenų – salynas taptų atšiauria ir beveik negyvenama vieta.
Jeigu į Lufuteną keliaujate automobiliu ar autobusu – turėsite puikią progą pro langus pasigrožėti ne viena, o daugeliu salelių, sujungtų gausybe tiltų. Namai atrodo mažučiai šalia aukštai iškilusių dantytų viršūnių.
Krante stūkso plikos uolos, apsuptos smėlio ruožų, veikiamos bangų ir srovių jėgos. Šiaurės Norvegijoje gamta nulemia daugelį dalykų.
Į akis pirmiausia krinta džiūstančios žuvys, iškabintos ant specialių medinių rėmų, išdėstytų žvejų kaimelių pakraščiuose, ant virvių kiemuose, namų palėpėse. Kasmet Lufutene pridžiovinama apie 16 mln. kilogramų menkės.
Pasaulyje labiausiai vertinama vienoje mažoje Lufuteno salelėje – Rioste – sudžiovinta menkė.
Riostas – vėjų karalystė, ten palankiausias oras žuviai džiūti. Šios žuvys neprimena mūsų tradicinių džiovintų žuvelių, nes menkė džiovinama nesūdyta. Bet tai yra skanu. Ši tradicija išlikusi dar nuo seniausių laikų, kai žvejai džiovinamai žuviai sūdyti stokodavę druskos.
Lufutene pasineriama į tikros ramybės nirvaną. Meti žvilgsnį į jūrą – akys grožisi gausybe salų, salelių, didesnių ir vos išlindusių iš vandens.
Naktį dažnas atvykėlis nemiega – gėrisi prasidedančiu potvyniu, kai sulig kiekvienu jūros atodūsiu salelės vis labiau nyra vandenin, mėgaujasi rožinėmis nakties spalvomis ir pro debesų properšas išnyrančia saule.
Kraštovaizdį nuo gegužės 25-osios iki liepos 17-osios Lufuteno salose net ir vidurnaktį apšviečia saulės spinduliai.
Ant polių esantys medinukai, kuriuose dažniausiai prisiglaudžia turistai, – tai žvejų nameliai. Juose tikrai patogu: apsistojančiųjų laukia ne tik patogios lovos bei dušai, tačiau ir modernios virtuvės su visa įranga – šaldytuvais, viryklėmis, puodais, stalo įrankiais.
Nameliuose turistų laukia ne tik patogios lovos bei dušai, tačiau ir modernios virtuvės su visa įranga – šaldytuvais, viryklėmis, puodais, stalo įrankiais.
Tiesa, žiemą vietos apsistoti nameliuose nė su žiburiu nerastum, mat čia apsigyvena į žiemos žūklę suplaukiantys žvejai.
Žvejyba – pagrindinis Lufuteno gyventojų užsiėmimas. Žiemą į Norvegijos jūrą atplaukia neršti menkės.
Vasarą turistai dažniausiai išplaukia kartu su žvejais.
Atvykėliams specialiai organizuojamos žvejybinės išvykos egzotiškais praėjusio amžiaus pradžioje statytais laiveliais. Kartais specialiai rengiami banginių safariai, trunkantys 6 ar 7 valandas.
Lufuteno Borg gyvenvietėje yra vikingų muziejus. Čia buvo atkastos didžiausio kada nors rasto vikingų laikų namo liekanos.
Vieno iš galingiausių Šiaurės Norvegijos vikingų vadų ir Lufuteno savininko Tore’s Hjorto ūkis buvo rastas per bendrus skandinavų tyrimus, atliktus 1986–1989 m.
Dabartinis muziejus įkurtas 1995 m. vasarą, visiškai atstačius įspūdingą 83 metrų ilgio bei 8,5 metro pločio pagrindinį pastatą ir kitus objektus aplink jį.
Radiniai rodo jau VII–VIII a. buvus šių vikingų ryšius su Vokietija, Prancūzija ir Anglija.
Puotų salė vikingams buvo šventa vieta ir religinių bei politinių ritualų scena. Įėjus į vikingų vado namus atrodo, lyg būtum nusikėlęs į tuos laikus.
Iš židinio mirkčioja ugnies atšvaitai, silpna šviesa sklinda nuo palubėse kabančių lempų, šnerves kutena medžio dervos kvapas.
Čia matomi ir vietoje gaminami rankdarbiai, girdimi maisto ruošimo garsai. Avienos sriubos kvapas pasklidęs po visą namą. Norintys gali šios sriubos paragauti su stora duonos rieke bei grietine. Taip pat čia galima pasilepinti tradiciniu vikingų gėrimu – midumi.
