200 tūkst. gyventojų turintis Turku, į kurį iš Kauno lapkritį pradėti tiesioginiai nebrangūs skrydžiai, alsuoja ramybe, miestas lengvai apeinamas ar apvažiuojamas taip vietinių mėgiamais dviračiais. Bet du universitetus ir keturis koledžus turintis Turku dėl studentų gausos yra ir gyvybingas, čia kone kiekvieną savaitgalį vyksta koks nors festivalis – sporto, kultūros, filmų, teatro ar maisto. Ypač miesto kūrybinė energija ryški maisto ir gėrimų sferoje.
Turizmo organizacijos „Visit Turku“ kvietimu į miestą atskridome šeštadienį perpiet, jį palikome antradienio rytą. Ką galima pamatyti per nepilnas tris dienas?
Foodies destinacija
Miesto senajame turguje sutiktas Johanas Hellstenas, parduotuvės „Herkkunuotta“ vadovas, vaišindamas fantastiška žuvies užtepėle ant juodos duonos, pasakojo, kad miestas yra puiki kelionės kryptis gurmanams. Pastaraisiais metais Turku vienas po kito atsidaro aukštos kokybės restoranai, kurie iš vietinių produktų stengiasi sukurti netikėtų skonių.
Vietiniai dažnai pavalgyti traukia ir į turgų – Market Hall. Čia sotiems dienos pietums nereikės nė 10 Eur. Kiek brangiau nei Lietuvoje, bet kainos Skandinavijoje jau nėra šokiruojančiai didesnės nei pas mus. Tarkim, alaus bokalas Turku bare – 6 Eur, o juk Vilniuje jau tenka pakloti ir 4 Eur.
J.Hellstenas pasakojo, kad yra kruopščiai prižiūrima, kas gali prekiauti Turku Market Hall. Visų pirma, turgaus pagrindas turi būti maistas, o ne kitos prekės. Čia yra keletas suvenyrų, indų, buities reikmenų parduotuvių, tačiau svarbiausias akcentas turguje neabejotinai yra maistas. Turgus, pasak jo, taip pat negali virsti tik restoranų ir kavinių vieta. Visų pirma, žmonės į čia turi traukti įsigyti maisto produktų – tik taip galima išlaikyti senąją turgaus dvasią. Taip Turku ir vyksta.
Jeigu nenorite valgyti tik „Hesburger“ (šis tinklas, beje, ir yra įkurtas Turku), puiki išeitis mieste yra „Food Walk Cards“. Už 44 eurus gaunate galimybę pavalgyti penkiuose restoranuose iš dešimties siūlomų. Rinktis galima arba pagal mėgiamą virtuvę, arba pagal tai, kiek esi alkanas – tarp variantų yra ir kava su pyragaičiu, ir mėsainis, ir užkandžiai.
Ar su „Food Walk Card“, ar be itin rekomenduoju užsukti į „Smor“ – pakrantės pusrūsyje įsikūrusį stilingą restoraną. Kas du mėnesius čia meniu yra keičiamas ir taikomas prie sezoninių produktų. Šįkart, pavyzdžiui, buvo siūlomos stintos bei nuostabaus ir išraiškingo skonio desertas iš pelėsinio sūrio.
Norint išbandyti vietos virtuvės įvairovę, savaitgalį verta užsukti vėlyvųjų pusryčių į muziejuje „Aboa Vetus & Ars Nova“ įsikūrusį restoraną „M Kitchen & Cafe“. Už 19,90 Eur čia galima kiek nori rinktis iš salotų, karštų patiekalų ir desertų bufeto. Beje, turėkit omenyje, kad sekmadieniais daug restoranų (net ir minėtas Market Hall) nedirba, todėl verta atlikti namų darbus.
Rekomenduoti alkoholio negalima, tai tik pridursiu, kad vienas baras Turku yra įsikūręs originalioje vietoje – buvusioje mergaičių mokykloje, kur alaus rūšys surašytos ant mokyklinės lentos, o bokalą pakelti galima sėdint mokyklos suole. Mums besilankant čia savo štabą kūrėsi ir vietos socialdemokratai, tądien rinkęsi stebėti parlamento rinkimų rezultatų.
Seniausias miestas... be senamiesčio
Šiose vietose Suomijos pietvakariuose žmonės apsigyveno dar Akmens amžiuje, bet oficialiai Turku įkurtas XIII a. ir yra seniausias Suomijos miestas. Ilgą laiką buvęs svarbiausiu šalies miestu, tik prieš pora šimtų metų šį titulą perleido Helsinkiui.
Neįprasta – seniausias šalies miestas, tačiau jame tėra vienintelė nedidelė senamiesčio gatvelė. Miestas yra degęs apie 30 kartų, o 1827 m. kilęs gaisras didžiąją jo dalį visai suniokojo – kone visą Turku reikėjo atstatyti iš naujo. Sudegė apie 75 proc. miesto, tačiau aukų pagal gaisro mastą nebuvo tiek daug – žuvo 27 žmonės. Nedidelio aukų skaičiaus priežastis yra iš dalies ir priežastis to, kodėl gaisras taip įsisiautėjo. Teigiama, kad jam kilus, daug miesto gyventojų buvo išvykę į netoliese esančią Tamperę, į populiarų turgų, todėl paprasčiausiai nebuvo kam gesinti gaisro.
Turku, kaip ir didžioji Suomijos dalis, apie 700 m. priklausė Švedijai, ir tą galite matyti kiekvienoje gatvėje – jų pavadinimai iki šiol rašomi abiem kalbomis. Švedai čia nebekaraliauja jau du šimtus metų, bet Suomijoje vis dar yra dvi oficialios kalbos – suomių ir švedų, o kai kuriose dalyse švedakalbiai net sudaro daugumą. Mokykloje vaikai mokosi abiejų kalbų, norint įsidarbinti valstybinėse įstaigose taip pat reikėtų mokėti abi. Dėl to reguliariai kyla diskusijos – juk toliau nuo sienos su Švedija suomiams šios kalbos visai nereikia, jiems gal labiau praverstų rusų. Bet padiskutuojama, ir tiek.
Miesto gyvenimas palei upę
Pagrindinis miesto gyvenimas sukasi aplink Auros upę. Jos pašonėje stovi didinga katedra, kuri iš katalikiškos prieš šimtus metų paversta į liuteronų. Kadangi liuteronai savo maldos namų nepuošia auksais, tai ten buvusius turtus tiesiog išsigabeno Švedijos karalius. Tiesą sakant, tik gražiau – neperkrautas (ir netgi sakyčiau – stilingas) interjeras leidžia pasimėgauti šio pastato didybe.
Kadangi suomiai nėra itin religingi, katedra naudojama ir kitiems renginiams. Čia dažnai vyksta muzikos vakarai, štai ir prieš kelias dienas čia buvo surengtas labdaros koncertas, skirtas Notre Dame katedrai. Kaip ir Paryžiaus katedra neseniai, taip ir Turku maldos namai 1827 m. buvo stipriai nusiaubti Didžiojo gaisro, tačiau bažnyčia buvo atstatyta – dar didesnė ir įspūdingesnė.
Išėjus ir katedros ir kirtus gatvę – aikštė, kurioje Suomijoje prasideda Kalėdos. Kasmet čia iš esančio balkono perskaitoma Kalėdų Taikos deklaracija, o tiesioginę transliaciją, sakoma, stebi visa šalis. Toje pačioje aikštėje galima netyčia ir pražiūrėti jau minėtą senamiesčio gatvelę – eikite atidžiai.
Turku didžiuojasi ypatingu muziejumi „Aboa Vetus & Ars Nova“ – tai ir archeologijos, ir šiuolaikinio meno centras. Antrame aukšte įkurtas šiuolaikinio meno muziejus, o pirmame galima paklaidžioti tarp atkastų senųjų miesto pastatų. Laikas neprailgsta net jeigu ir nesi archeologijos gerbėjas – galima išbandyti senovinių žaidimų, patyrinėti miniatiūrinius namus ir viešąsias pirtis, išbandyti, kaip kadaise mokiniai rašydavo ant vaškinių lentelių.
Verta bent įkišti galvą į miesto biblioteką – nustebsite, kiek ten žmonių. Vieną rytą po miestą išėjusi pasivaikščioti kolegė juokėsi, kad kur beėjo, vis atsidurdavo prie bibliotekos. Gal čia ir yra ta žmonių kiekio joje paslaptis.
Olga Henriksson iš „Visit Turku“ pasakojo, kad suomiai be galo mėgsta leisti laiką bibliotekose – čia ir mokomasi, ir skaitomi laikraščiai, ir žiūrimi filmai, o vaikai žaidžia. Radome net krūvelę lietuviškų knygų!
Toliau eidami palei Aurą rasite keltą, kelionė kuriuo trunka vos 90 sekundžių. Visą dieną jis nenuilstamai kursuoja tarp upės krantų, nemokamai keldamas norinčius patekti į kitą upės pusę.
Turku gyventojai yra itin pamėgę muges, visus metus prie Auros nusidriekia prekystalių eilės „Archipelago market“. Prekės čia net savotiškai pradžiugins – kaip ir lietuviai, taip ir suomiai tarkuoja kopūstus ant prekystalių, demonstruodami peiliukų aštrumą, ir čia tas pats prekeivis siūlo 90-ųjų kompaktus, tepalus kojoms ir žvakes. Tik ko negali nepavydėti suomiams – stintų, lašišų ir kitų jūros gėrybių, kurios čia čirškinamos vietoj dešrelių.
Galiausiai pro jūrų muziejų „Forum Marinum“ nueisite iki pilies, kuri yra pagrindinis lankytinas objektas Turku. Įdomu tai, kad kadaise ji stovėjo saloje, tačiau Suomijos pietvakariuose vandens lygis ne kyla, o leidžiasi. Tiksliau, kyla sausuma – per 100 metų apie 60 cm. Per paskutinį ledynmetį šios žemės buvo stipriai prislėgtos ir nusmukdytos kilometrų storio ledo sluoksniu. Jam nutirpus, Žemės pluta palengva kyla aukštyn.
XIII a. pabaigoje pastatyta pilis iš išorės atrodo gal kiek nuobodžiai ir gremėzdiškai, tačiau tai tik pirmas įspūdis, ir apgaulingas. Viduje pasitinka žavingi kiemeliai, o pilies salių ir koridorių labirintas slepia net tris bažnyčias, turtingą istoriją ir pramogas – lankytojai čia gali persirengti kostiumais ir pasijusti tai kariu, tai ponu.
Visam miestui apžiūrėti pakaks vienos dienos, o kitą dieną verta išvažiuoti už miesto ribų ir pamatyti gamtą, kurią suomiai vadina savo antidepresantu.
Kitoje pasakojimo dalyje – ką verta pamatyti ir patirti visai šalia Turku: pasivaikščiojimas pelkėje, tūkstančių salų kraštas, Salvadoro Dali reinkarnacija ir Trolių Mumių karalystė.