Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vienintelis žemynas be COVID-19 su nerimu ruošiasi vasaros rotacijai

Pasaulis nuo koronaviruso kenčia jau devynis mėnesius – žmonėms visoje planetoje tenka susitaikyti su įvairaus laipsnio karantinais, darbu iš namų, mokyklų uždarymu, renginių ribojimais. Visgi yra dar vienas žemynas, kurio COVID-19 nepalietė – Antarktida. Šalčiausia ir labiausiai izoliuota vieta žemėje, rašo CNBC.
Antarktida
Antarktida / „Scanpix“/AP nuotr.

„Beprotiška, kai pagalvoji“, – sakė Karin Jansdotter, kuri su dar penkiais žmonėmis beveik metus gyveno tyrimų stotyje Antarktidoje ir visiškai išvengė pandemijos.

„Net baisu, kaip mums pasisekė. Iš visų žmonių planetoje, mes esame tie, kurie pandemijos visiškai nepatiria“, – sakė ji.

Maždaug 1 020 žmonių atšiauriais žiemos mėnesiais gyveno įvairiose stotyse Antarktidoje tamsoje ir izoliacijoje. Žiemai einant į pabaigą, komandos ruošiasi ne tik vasaros tyrimams, bet ir rengia itin svarbius planus – kaip užtikrinti, kad vasaros rotacijos metu kolegos į žemyną neatvežtų COVID-19.

Net ir prieš pandemiją tik pavieniams žmonėms yra leidžiama atvykti į Antarktidą ir išvykti iš jos. Žemyne sunku būtų suvaldyti ligos plitimą, nes medicinos įstaigos čia turi labai ribotas galimybes, o pagalbos iš išorės tektų laukti ilgai.

Antarktidos apsaugojimas nuo pirmojo koronaviruso atvejo yra svarbiausias prioritetas visoms šalims, kurios turi tyrimų stotis šiame žemyne.

Nuspręsta, kad visi atvykstantieji į žemyną vasarai turės dvi savaites izoliuotis prieš pat kelionę į Antarktidą. Tą jie darys paskutiniuose miestuose Antarktidos link – pavyzdžiui, Keiptaune Pietų Afrikos Respublikoje ar Kraistčerče Naujojoje Zelandijoje. Jiems bus daromi ir COVID-19 testai.

„Aukščiausias prioritetas – užtikrinti, kad COVID-19 nepatektų į žemyną, – sakė Alexandra Isern, JAV programoje dirbanti tyrėja. – Sveikatos apsaugos įstaigos čia nepritaikytos galimam staigiam ligos plitimui stotyse.“

Dėl oro sąlygų kelionės į ir iš Antarktidos žiemos mėnesiais yra be galo sudėtingos. Net ir įvykus nelaimei, galimybės išskristi iš žemyno gali tekti laukti net kelias savaites – kad būtų galima pasinaudoti aerodromu.

Kartais jaučiuosi kalta, kad esu šiame burbule ir viską stebiu iš šalies.

K.Jansdotter, gyvenanti „Norvegijos trolio“ tyrimų bazėje, pasakojo, kad tamsiais žiemos mėnesiais nerimavo dėl savo tėvų, kurie gyvena Švedijoje. „Buvo akimirkų, kai aš be galo nerimavau, klausiau jų – ar jie buvo išėję iš namų, ar susitikę su kuo nors, ar elgėsi atsargiai, – prisiminė ji. – Aš negalėčiau parvykti namo, jeigu kas nors atsitiktų.“

30 šalių, kurios siunčia savo mokslininkus ir tyrėjus į Antarktidą, atstovai stengiasi imtis visų saugumo priemonių, kad koronavirusas nepasiektų žemyno. Sutarta, pavyzdžiui, mažinti komandų narių skaičius, taip pat apriboti, kiek daugiausiai žmonių gali būti bazėje.

„Buvo tvirtas tarptautinis sutarimas, kad visi turi daryti viską ką gali, kad būtų užkirstas kelias ligos perdavimui, – A.Isern. – Nė viena stotis nesugebėtų susitvarkyti, jeigu ten kiltų židinys.“

JAV, pavyzdžiui, šią vasarą siunčiamos komandos dydį sumažino net dviem trečdaliais. Kitos programos nusprendė šiemet išvis nesiųsti naujų mokslininkų.

Nors dėl to kai kurie tyrimų projektai nukentėjo, buvo pristabdyti, A.Isern teigia, kad situacija nėra bloga. Pastarąjį dešimtmetį buvo daug investuota į automatizuotus tyrimus tam, kad žmonės kuo mažiau kištųsi į Antarktidos ekosistemą. Tad dabar tyrėjai gali daug duomenų surinkti nuotoliniu būdu.

Moksliniai tyrimai Antarktidoje dabar, klimatui sparčiai besikeičiant, yra svarbūs kaip niekad. Per pastarąjį pusšimtį metų vidutinė temperatūra žemyne pakilo beveik 3 laipsniais, o maždaug 87 proc. ledynų vakariniame krante sumažėjo.

„Mes matome pokyčius, – CNBC sakė Norvegijos poliarinio instituto direktorius Ole Arve Misundas. – Vasaromis būna aukštesnė temperatūra nei praėjusiais metais, matome ant ledo tekantį vandenį. Pradėjome stebėti, kad šylantis klimatas daro įtaką Antarktidos aplinkai.“

Net Pietų ašigalis nuo to neapsaugotas. Jis yra šalčiausiame regione Žemėje – temperatūra varijuoja nuo -60C žiemomis iki -20 vasaromis. Tačiau Pietų ašigalis yra viena sparčiausiai šylančių vietų planetoje. Nuo praėjusio amžiaus pabaigos vidutinė oro temperatūra čia didėjo tris kartus sparčiau nei pasaulinis vidurkis.

Antarktida kadaise buvo pasiekiama tik mokslininkams ir tyrinėtojams, tačiau augant turizmo industrijai, pastaraisiais metais išpopuliarėjo kruizai į šį žemyną.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„MS Roald Amundsen“
AFP/„Scanpix“ nuotr./„MS Roald Amundsen“

Balandžio mėnesį kruizinis laivas, plaukiantis į Antarktidą iš Pietų Džordžijos, buvo sustabdytas ir evakuotas, kai daugiau nei pusės keleivių COVID-19 testų rezultatai buvo teigiami. Pandemijai įsisiūbuojant, buvo atšaukti visi turai į stotis.

K.Jansdotter, kuri Antarktidoje dar liks šešiems mėnesiams, sakė išmokusi mėgautis gyvenimu izoliacijoje. Tau tuomet tereikia visai nedaug, išmoksti vertinti svarbiausius žmones savo gyvenime.

„Nenoriu viso to palikti. Man patinka čia, – sakė ji CNBC. – Žmonėms, kurie sėdi namie per visa tai, turėtų būti labai sunku. Kartais jaučiuosi kalta, kad esu šiame burbule ir viską stebiu iš šalies.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais