Australijos oro linijos „Qantas“, kasmet renkamos vienomis iš geriausių visame pasaulyje, paskelbė, kad skiepai bendrovės keleiviams bus privalomi. Neturi pažymėjimo apie skiepą nuo koronaviruso – nebūsi net įleistas į lėktuvą.
Tikimasi, kad pirmosios vakcinos bus prieinamos jau po Naujųjų metų. „Qantas“ vadovas Alanas Joyce'as interviu Australijos laidai „A Current Affair“ sakė, kad labai tikėtina, jog norintys skristi šiomis oro linijomis tarptautiniais reisais, skiepai bus privalomi.
„Svarstome galimybę keisti paslaugų tiekimo sąlygas ir tvarką, kad iš tarptautinių keliautojų būtų prašoma vakcinacijos prieš lipimą į lėktuvą“, – sakė „Qantas“ vadovas.
Ar skiepai būtų privalomi ir skrendant vietiniais maršrutais, jis dar negalėjo pasakyti – viskas priklausys nuo COVID-19 plitimo ir rinkos reakcijos. „Tačiau tikrai manome, kad skrendantiems į Australiją ir paliekantiems šalį tai yra būtinybė“, – sakė A.Joyce'as.
Jis tiki, kad tokia sąlyga bus taikoma ir kitų oro linijų.
Visgi „Qantas“ vadovas pripažino nesiviliantis, kad aviacijos rinka staiga atsistatys į priešpandeminį lygį. Jis prognozuoja, kad tiek pat žmonių kaip anksčiau keliaus nebent kitų metų pabaigoje.
„Deja, kylant viruso atvejų skaičiui JAV ir Europoje, kol kas neketiname rimtai vykdyti veiklos šiomis kryptimis, kol nėra plačiai prieinamos vakcinos. O tikėtina, kad to bus tik į 2021-ųjų pabaigą“, – kalbėjo A.Joyce'as.
Lietuva perka vakcinas kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Išankstinės sutartys jau yra sudarytos su penkiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.
Jeigu teigiamas vakcinos naudos ir rizikos santykis bus pagrįstas moksliniais įrodymais, Europos Komisija registruos šį vaistą iškart visose ES valstybėse per įmanomai trumpiausią laiką.
Lietuva siekia įsigyti 70 proc. šalies gyventojų paskiepyti reikalingą vakcinų kiekį, taip pat vakcinų įsigijimus diversifikuoti tarp kelių gamintojų. Atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, toks vakcinų kiekis reikalingas kolektyviniam imunitetui susiformuoti.
Oro linijų bendrovės šiais metais neteks 60 proc. pajamų
Oro linijų bendrovių pajamos dėl koronaviruso pandemijos, sukėlusios grėsmę pramonės išlikimui, šiais metais susitrauks 60 proc., antradienį pranešė Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA).
„COVID-19 krizė kelia grėsmę oro transporto pramonės išlikimui“ ir tikėtina, kad 2020-ieji į istoriją įeis kaip „patys blogiausi“ metai, pažymėjo IATA.
Organizacija pridūrė, kad nors oro linijų bendrovės mažina išlaidas 1 mlrd. JAV dolerių per dieną, taip pat mažina orlaivių parkus ir darbo jėgą, vis tiek kaupiasi didžiuliai ir „beprecedenčiai“ nuostoliai.
Skaičiuojama, kad šiais metais pajamos sieks maždaug 328 mlrd. JAV dolerių, pranešė IATA, kurios narėmis yra 290 oro linijų bendrovių, savo metiniame kongrese Paryžiuje.
Pramonė greičiausiai patirs 118,5 mlrd. JAV dolerių grynuosius nuostolius – daug didesnius, nei birželį prognozuoti 84,3 mlrd. JAV dolerių grynieji nuostoliai, pridūrė IATA.
Kitais metais padėtis pagerės, tačiau oro linijų bendrovės vis tiek patirs 38,7 bendrus mlrd. JAV dolerių nuostolius, kurie taip pat viršys anksčiau prognozuotus 15,8 mlrd. JAV dolerių nuostolius.
„Ši krizė yra pražūtinga ir negailestinga“, – sakoma IATA generalinio direktoriaus Alexandre’o de Juniaco pranešime.
„Sienos turi vėl būti atidarytos netaikant karantino priemonių, kad keleiviai vėl galėtų rinktis oro keliones“, – pareiškė A. de Juniacas.
„Bendrovės bus priverstos naudoti savo rezervus bent iki 2021 metų ketvirtojo ketvirčio“, – pridūrė jis.
IATA kelis mėnesius spaudė įvairių šalių vyriausybes pradėti taikyti COVID-19 tyrimus išvykstantiems asmenims, kad būtų galima išvengti 14 dienų karantino poreikio, teigdama, jog tai leistų oro linijų bendrovėms grįžti prie įprasto verslo nepakenkiant saugumui.
