Įregistravus savo gyvenamąją vietą Estijoje užsieniečiui suteikiamas skaitmeninis tapatybės sertifikatas (angl. Digi-ID). Studentams jis reikalingas, nes suteikia galimybę nemokamai naudotis viešuoju transportu, bibliotekomis ir leidžia naudotis kopijavimo paslaugomis.
Šios 25 Eur kainuojančios kortelės nereiktų painioti su skaitmenine tapatybės kortele, kuri nuo 2014 metų pabaigos palengvino įvairių reikalų, susijusių su viešuoju sektoriumi, tvarkymą užsienio investuotojams, užsieniečiams, vadovaujantiems bendrovėms Estijoje, Estijos bendrovių užsienio partneriams, užsienio studentams ir mokslininkams.
Kadangi oficialiai negyvenu Taline, Digi-ID gauti negaliu, todėl kiekvieną mėnesį už nuolatinį transporto bilietą turėčiau pakloti po 23 Eur. Nepaisant to, turimos gyvenamosios vietos nusprendžiau nekeisti: naują surasti užimtų laiko, depozitą jau buvau sumokėjusi, be to, man patiko šalia centro esantis Kristiine rajonas. Taigi, jau bėga trečias mėnuo, kai važinėju „zuikiu“.
Tuo tikrai nesididžiuoju. Iš pradžių, kai turėjau dviratį ir buvo šilta, beveik visur vaikščiojau pėsčiomis. Jei tekdavo važiuoti, pirkdavau bilietėlį. Tačiau atšalus orams, kantrybė trūko ir pradėjau naudotis tramvajais ir autobusais „nemokamai“.
Talino viešojo transporto kortelė kainuoja 2 Eur ir galioja visam mieste kursuojančiam transportui.
Iki šiol keleivių kontrolę matyti teko tik vieną kartą. Tikiuosi, kad paskutinį. Ne vienas vietinis užtikrino, jog drąsiai galiu važinėti be bilieto, nors to daryti neskatino. Tikriausiai nenorėtų jausti atsakomybės už 40 Eur baudą, o gal tai tik patvirtina, kad estai nemėgsta laužyti taisyklių. Anot vietinių gyventojų, miesto valdžia keleivių kontrolei daug lėšų neskiria, todėl jos beveik nėra. Mokamai viešuoju transportu važinėja tik miesto svečiai – užsieniečiai ir Estijos piliečiai iš kitų miestų.
Transporto sistema Taline panaši kaip Vilniuje – tereikia įsigyti žalią kortelę (est. Ühiskaart), kurios kaina yra 2 Eur („Vilniečio kortelė“ kainuoja 1,5 Eur). Mėnesinis bilietas, kaip jau minėjau, Taline kainuoja 23 Eur. Tai yra pigiau nei Vilniuje, kur už mėnesinį bilietą gyventojai sumoka 28,96 Eur.
Manau, kad labai patogu tai, kad Taline naudojantis ta pačia žalia kortele iš karto galima nupirkti 6 bilietus. Tai aktualu keliaujant su draugais ar, pavyzdžiui, dideliam būriui turistų. Vilniuje to padaryti negalima.
Kritikuotinas sprendimas
2013 metais Talino miesto savivaldybė visiems Taline registruotiems gyventojams viešąjį transportą padarė nemokamu. Miesto gyventojų kiekis kaipmat išaugo 25 tūkst. Iš vienos pusės, tai paskatino miestiečius deklaruoti gyvenamąją vietą, tačiau, iš kitos pusės, Talino miestas susižėrė daugiau pinigų kitų Estijos miestų sąskaita. Logika tokia – kuo mieste daugiau žmonių, tuo daugiau pinigų jam nubyra.
Talinui nemokamas transportas atneša po 20 mln. eurų pelno per metus
Tuometinio miesto mero Edgaro Savisaaro sprendimas buvo populistinis. Nemokamomis paslaugomis piktinosi taksistai, kritiką buvo išreiškęs tuometinis prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. Vietiniai tuometinio sprendimo aplinkybes suprato, tačiau džiaugėsi galėdami nemokamai važinėti tramvajais, autobusais ir troleibusais. Tai rodo ir apklausos – nemokamo miesto transporto sistemą Taline palaiko beveik 90 proc. gyventojų. Talinui nemokamas transportas atneša po 20 mln. eurų pelno per metus.
Ar tai sumažino automobilių spūstis miesto gatvėse? Anot šį atvejį analizavusio tyrėjo Odedo Catso iš Delfto technologijos universiteto, viešojo transporto populiarumas Taline išaugo 8 proc. Tačiau per tą patį laikotarpį vidutinė kelionės automobiliu trukmė išaugo 31 proc. Tai rodo, kad automobilių skaičius keliuose išaugo. Nepaisant to, miesto savivaldybės teigimu, Talinui nemokamas transportas atneša po 20 mln. eurų pelno per metus.
Naktinis transportas
Visai neseniai į autobusų stotį važiavau pasitikti dviejų draugių. Viešuoju transportu nuvykti iki stoties pavyko, tačiau grįžti atgal nebebuvo kaip. Naktinių autobusų čia, deja, nėra. Žinodama, kad draugų autobusas atvyks po vidurnakčio, kai joks viešasis transportas nebekursuoja, iš anksto pasižiūrėjau naktinio transporto variantus. Turėjau dvi opcijas – kviesti taksi arba „Uber“. Pasirinkau pastarąjį. Tai buvo antrasis kartas, kai naktį Taline naudojausi „Uber“ paslauga.
Viskas praėjo sklandžiai ir po mažiau nei 10 minučių buvome namuose. Tiesa, už 4,33 km kelionę tąkart teko "pakloti" daug – 7,68 Eur (įprasta kaina būtų 3,34 Eur, tačiau dėl dinaminės kainodaros daugiklio x2,3 papildomai prisidėjo 4,34 Eur). Penktadienio naktį vairuotojų nebuvo daug, o paklausa nemaža. Kadangi buvome trise, todėl kainos pasikeitimo nusprendėme nelaukti. Pirmąjį kartą važiuodama už 3 km sumokėjau viso labo 2,77 Eur. Abu sutikti vairuotojai sakė, kad vežioja keleivius, nes nori papildomai užsidirbti.
Taksi kol kas Taline važiavau tik vieną kartą. Kadangi kviečiausi ne pati, todėl tik įlipusi sužinojau kainą, kurią mokėsiu. „Tulika Takso“ įsėdimo mokestis – 3,65 Eur, o nuo 23 valandos kilometro kaina yra 0,80 Eur. Ši taksi įmonė, kaip ir „Tallinnk Takso“, yra rekomenduojamos turistams, nes yra patikimos ir modernios. Taksod.net pateikia duomenis apie visas taksi paslaugų kainas mieste. Dienos metu kilometro kaina svyruoja nuo 0,35 Eur iki 2,68 Eur, o įsėdimo mokestis tarp 1,98 Eur ir 9,2 Eur.
Naujovė – miesto dviračiai
Rugsėjį atvykusi į Taliną pusę mėnėsio turėjau galimybę važinėtis skolintu dviračiu, todėl įsitikinau, kad mieste patogu važinėtis, o rasti vietą dviračiui prirakinti nesunku. Tiesa, važinėtis akmeniniu senamiesčio grindiniu nerekomenduoju. Kita vertus, senoji dalis nėra didelė, tad dviratis nėra būtinas. Gėrėtis miesto viduramžiška architektūra patogiau pėsčiomis.
Šių metų spalio pabaigoje, žiemai lipant ant kulnų, Taline atsirado miesto dviračiai. Latvijos sostinėje Rygoje ir Jūrmaloje dviračių tinklą sukūrusi kompanija „Sixt“ Taline išdėstė daugiau nei 100 dviračių 15-oje skirtingų lokacijų aplink senamiestį ir miesto centrą. Anot Marcis Blumbergs, „Sixt“ Baltijos regiono direktoriaus, vėlyvas ruduo buvo pasirinktas tikslingai – iki sezono pradžios sistemą norima „nušlifuoti“, o miestiečiams suteikti laiko susipažinti su naudojimosi taisyklėmis.
Dviratį išsinuomoti galima per mobiliąją programėlę, sujungtą su banko paskyra, arba per miesto transporto kortelę. Pusvalandžio trukmės važiavimas, kaip ir Vilniuje, nieko nekainuoja. Ateityje planuojama, kad dviračių tinklas padengs visus 8 Talino rajonus. Ar naujoji sistema Taline prigis, atsakyti bus galima tik kitais metais, kai prasidės sezonas.
Tolimesni planai
Didelė dalis estų dirba Helsinkyje ir jo apylinkėse, todėl pusantros ar dviejų valandų kelionė keltu kai kuriems jau yra tapusi kasdiene. Suomiai taip pat noriai vyksta į gerokai pigesnį Taliną pramogauti. Helsinkio savivaldybės duomenimis, abu miestai sukuria 1,5 mln. gyventojų erdvę. Todėl jau kurį laiką buvo kalbama apie turizmui ir prekybai naudingą 65-92 km ilgio geležinkelio tunelio projektą tarp dviejų Šiaurės sostinių.
Šių metų pradžioje už transporto sektorių atsakingi Suomijos ir Estijos ministrai pasirašė tarpusavio memorandumą, pranešė Suomijos nacionalinis transliuotojas „Yle“.
Naujoji Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid palaiko povandeninio tunelio idėją. Realių sprendimų dėl tunelio statybų teks palaukti bent iki 2018-ųjų. Kol kas kalbama, kad tunelio po Baltijos jūra statybos galėtų prasidėti 2025-2030-aisiais ir truktų iki 10 metų.
Traukinio maršrutas sujungtų ne tik Helsinkį ir Taliną, tačiau ir kitus Baltijos šalių miestus – Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių (papildoma jungtis), Varšuvą ir Berlyną. „Rail Baltica” geležinkelio linija Talinas – Ryga – Kaunas su atšaka į Vilnių traukiniai riedės iki 240 km/h. Liniją ketinama atidaryti 2025 metais.
Kitas planas tarp Estijos ir Suomijos – abiems šalių sostinėms bendros viešojo transporto sistemos koncepcija. Helsinkio gyventojai viešuoju transportu Taline galėtų važinėti naudodamiesi vietine Helsinkio transporto arba tiesiog banko kortele. Bendros sistemos atsiradimas būtų dar vienas žingsnis skaitmeninių transporto paslaugų link. Ateityje ši bendra transporto sistemos idėja galėtų būti patobulinta iki sprendimo mobiliesiems įrenginiams, kuris leistų mėnesio pabaigoje gauti sąskaitą už keliones lėktuvu, autobusu, dviračiu ar „Uber“.
Šis straipsnis publikuotas tinklaraštyje Euroblogas.lt
