„Deja, tikrų įrodymų, kad rašytojas yra pas mus lankęsis, nesama, – nusišypsojo parko Lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė. – Tiesa, kai kurie seni žmonės sako, jog lyg tai viename iš miestelio namų Petras Cvirka yra viešėjęs. Tačiau, patikėkite, ir be „šnekučių“ mes jums turime ką parodyti“...
Išties, priimti lankytojus šią vasarą parkas sutinka puikiai pasiruošęs.
O pavasario vakarais čia suokia lakštingalos
Pažintį su Pagramančių regioninio parko teritorija pradėjome nuo Lakštingalų slėnio – poilsiavietės, iškart kritusios į akis itin išpuoselėta aplinka. Žalumos apsuptyje ramiai tyvuliavo tvenkinukų vanduo, pasipuošęs įspūdingomis vandens lelijomis ir mediniais tilteliais, savo ūksmingą pavėsį nuo saulės kaitros siūlė tvarkingos pavėsinės, o rūpestingai nutiesti takeliai taip ir traukė pasivaikščioti ir pasigrožėti supančios gamtos grožiu.
 |
| Justino Lingio nuotr./Lakštingalų slėnis |
Ši Tauragės rajono Alijošiškės kaime esanti poilsiavietė dar prieš metus buvo paskendusi technikos gausme – vyko jos renovacija. Pasitelkus ES ir savas lėšas, atnaujinti takeliai, suremontuoti seni tiltukai bei pavėsinės ir iškilo nauji, visur pristatyta suolelių ir staliukų, atsirado papildoma mašinų stovėjimo aikštelė. Tačiau labiausiai, ko gero, pagalvota apie jauniausius lankytojus: jiems įrengtos puikios žaidimų aikštelės su supynėmis ir laipynėmis, su įvairiausiais įrenginiais, po kuriuos galima karstytis, nuo kurių šokinėti, kurie sukasi, linguoja į šalis.
Neveltui savaitgaliais čia taip pat mėgsta atvykti šeimos su mažais vaikais ir garbaus amžiaus seneliais. Tai – ir itin mėgstama jaunavedžių apsilankymo vieta: kokios puikios nuotraukos išeina šios žavios aplinkos apsupty! Beje, norintieji šiame gražiame gamtos kampelyje apsistoti kelioms dienoms, gali pernakvoti čia esančiame namelyje, tik vietas derėtų rezervuoti iš anksto (kaina – nuo 20 litų).
„Lakštingalų slėnis“ – Akmenos upės kraštovaizdžio draustinio teritorija. Nuo šios poilsiavietės driekiasi pažintinis pėsčiųjų takas. Koks smagumėlis buvo juo eiti ir grožėtis gamta! Ypač – užlipus ant kabančio liepto, dar kitaip Beždžionių tiltu vadinamo, ir žvelgiant į srovenančią Akmenos upę. Beje, kabantys lieptai – vaizdi Pagramančio regioninio parko kraštovaizdžio dalis, jie atsispindi ir parko emblemoje. Paėję kairiuoju šios upės krantu, užlipome į kalnelį, nuo kurios „Lakštingalų slėnis“ atsivėrė visu savo grožiu. Aišku, stačiais kalno šlaitais kopti neteko: per juos driekiasi patogūs laiptai, kuriais užlipę, atsipūtėme rūpestingai įrengtoje apžvalgos aikštelėje.
 |
| Justino Lingio nuotr./Lakštingalų slėnis |
Tai – ne vienintelis pažintinis takas Pagramančio regioniniame parke. Toks takas driekiasi ir per Lylavos hidrografinį draustinį, kelis kilometrus vingiuodamas išraiškingomis Lylavos upelio pakrantėmis. Besidomintys augalais čia gali išvysti kelias į Raudonąją knygą įrašytas jų rūšis: svogūninę dantažolę, paprastąjį kardelį, statųjį atgirį, meškinį česnaką, čia gausiai veši jonpaparčiai.
Pažintiniai takai driekiasi ir per Plynosios aukštapelkės plotus, ir per Dabrupio upelio šlaitus. Viskas lankytojų patogumui – eik, grožėkis, stebėk, studijuok gyvąją gamtą, tik – jos nepažeisdamas, nepadarydamas žalos trapiam jos grožiui.
Jaunikaičio supiltas, stūkso iki šių dienų
Toliau mūsų laukė įspūdingas žygis į Pagramančio piliakalnį, iškilusį greta Akmenos upės ir Gramančios upelio santakos. Kaip byloja legenda, senų senovėje čia gyveno turtingas bajoras Pagramantis, turėjęs gražuolę dukterį. Daug puikių jaunikaičių norėjo užkariauti išdidžios merginos širdį, tačiau ji nesuteikė vilties nei vienam.
Tačiau vienąsyk atvyko jos rankos prašyti du iškilūs vaikinai – Songaila ir Rimgaila, ir bajoraitė jų pasigailėjo, išsyk neatstūmė. Tačiau iškėlė sąlygą: josios vyru būsiąs tas, kuris supilsiąs įspūdingą piliakalnį. Jaunuoliai labai stengėsi, ir netrukus iškilo du piliakalniai, vienas už kitą gražesnis. Tik išdidi gražuolė ir dabar negalėjo apsispręsti, kuriam iš pretendentų atiduoti savo širdį. Kreipėsi pagalbos į raganą, o ši davė stebuklingojo gėrimo, kurio išgėrusi, bajoro dukra pavirto upeliu, vėliau Gramančios vardu pavadintu... Ir teka srovena vandenėlis aplink piliakalnį, vieno iš jaunikaičių supiltą...
 |
| Justino Lingio nuotr./Pagramančio piliakalnis dažnai sulaukia lankytojų |
Nuo piliakalnio aukštumos Pagramančio miestelis – kaip ant delno. Regioninio parko darbuotojai, pasakodami apie jo įžymybes, pabrėžė, jog, laimei, pagramantiškiai nėra likę be darbo: miestely veikia kelios medžio apdirbimo įmonės, „autoremonto“ centrai, siuvykla. Yra ir pagrindinė mokykla, tik mokinių, deja, kasmet mažėja. Atvykstantiems svečiams vietos gyventojai būtinai aprodo XVIII amžiaus bažnyčią. Medinis kryžiaus formos pastatas išties įspūdingas, mažai tokių tėra išlikę. Ir senovinio stiliaus klebonijos pastatai verti dėmesio. Informacijos apie visus lankomus turistinius ir gamtinius objektus visada galima rasti Pagramančio regioninio parko Lankytojų centre, svetingai priimančiame visus šio Žemaitijos krašto svečius.
 |
| Justino Lingio nuotr./Kabantys lieptai – Pagramančių regioninio parko simbolis |
Tačiau sugrįžkime prie piliakalnio... Pasitiko jis mus jau rūpestingai sutvarkytas pagal Valstybinės saugomų teritorijų tvarkymo programos II etapo reikalavimus. Užkopę naujai nutiestais mediniais laiptais, vaikščiojome specialiai įrengtais patogiais takeliais ir klausėmės Pagramančio regioninio parko direktoriaus Vaidoto Šliogerio minčių. Pasak šio vadovo, visai neseniai čia virte virė darbas: buvo kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai, kad negožtų piliakalnio grožio, tvirtinami šlaitai, įrenginėjamos apžvalgos aikštelės. Dabar jau ir prieigos prie piliakalnio sutvarkytos, ir transportą yra kur pasistatyti. Ypač svarbu buvo įrengti patogų privažiavimą prie šios sakralinės vietos: juk piliakalnis – unikali vieta įvairioms šventėms organizuoti. Tradiciškai pagramantiškiai ant jo susiburia per įvairias šventes: per Užgavėnes ir Žemės dieną, per vasarines Rasas ir Mindaugo karūnavimo minėjimą, per Baltų vienybės dieną ir Rudens lygiadienį...
 |
| Justino Lingio nuotr./Į kalne esančią apžvalgos aikštelę patogu lipti mediniais laiptais |
Iškalbingas romėnų palikimas
Tvarkant Pagramančio piliakalnį, buvo atlikta nemažai archeologinių tyrimų. Kasinėtojų laukė netikėtas radinys – maždaug 25 cm gylyje tūnojęs Senovės Romos laikų pinigas. Iš sidabro bei vario nukaldinta moneta datuojama 164 – 169-siais mūsų eros metais. Ji yra 3,2 cm skersmens.
Kruopščiai apžiūrėjus monetą, išvystas Senovės Romos imperatoriaus Liucijaus Vero sutuoktinės Lucilos atvaizdas. Kitoje pinigo pusėje buvo iškaldintas linksmą gyvenimą simbolizavęs Hilaritas. O pinigą ženklinusios raidės SC, reiškusios sąvoką „senatus consulto“, rodė, jog moneta buvo pagaminta, senatui leidus.
Archeologų nuomone, šis vertingas radinys akivaizdžiai byloja, jog mūsų protėviai palaikė prekybinius santykius su romėnais. Iš Romos atkeliaudavo metalas ginklams kaldinti, o romėnams buvo parduodamas medus, vaškas, kailiai, gintaras.
Kiti archeologų iškasti radiniai (grublėtosios keramikos gabalėliai, peilis ir kt.) byloja, jog greta piliakalnio žmonių gyventa jau nuo II mūsų eros amžiaus. O pirmoji medinė gynybai skirta pilis čia iškilo maždaug IV – V mūsų eros amžiuje ant Pagramančio piliakalnio. Neveltui kasinėjant aptiktos gynybinės sienos likučiai buvę iš eglinių rąstų.
Istorija nėra išsaugojusi žinių, kokie įvykiai vėliau turėjo įtakos šios pilies gyvavimui. Ją galėjo palikti patys gynėjai ir vietos gyventojai, o galėjo ir įsiveržę kryžiuočiai sugriauti...
Žemaitijoje – Uralo kalnai?
Nusileidę laipteliais nuo kitos piliakalnio šlaito pusės, skubame apžiūrėti dar vieno šalimais esančio įspūdingo gamtos paminklo – Pagramančio atodangos. Tai – itin aukštas (29 – 31 metro) skardis kairiajame Akmenos krante, juosiamame upės kilpos. Atodanga driekiasi palei upę daugiau kaip 200 metrų. Vietos gyventojai šią vietą vadina labai vaizdingai – Uralo kalnais...
 |
| Justino Lingio nuotr./Pagramančio atodanga |
Išties, stovint viršuje, atrodo, tarsi žvelgtum žemyn nuo aukšto aukšto kalno – akmenuotas upelis srovena kažkur gilioje žemumoje... Atodangos kraštą juosia tvorelė – signalas neatsargiems lankytojams neprieiti per arti, kad paslydęs nenugarmėtum žemyn. Skardžio šlaitai pamažu irsta, neretai nusinešdami su savimi ir medžius, ir krūmus...
Antroji pagal aukštį Pagramančio regioninio parko atodanga yra vadinama Genių vardu. Ji yra dešiniajame Jūros upės krante, ties įspūdingu upės vingiu ties Genių vienkiemiu. Jos aukštis – 24 – 25 metrai.
Ir sausuma, ir vandeniu
Pagramančio regioniniame parke yra įrengta 35 km ilgio žiedinė dviračių – automobilių trasa. Tai – puiki galimybė susipažinti su parko įžymybėmis aktyvaus poilsio mėgėjams. Čia visur išstatytos nuorodos, kur link pasukti, kiek kilometrų yra iki atitinkamo objekto. Svarbiausios žinios apie įžymiausias vietas nurodytos informaciniuose stenduose. Ši trasa nuveda keliautojus link Pagramančių ir Kreivių piliakalnių, Pagramančio ir Genių atodangų, Akmenos upės didžiosios rėvos, milžiniško Tamošaičių akmens ir leidžia išvysti senus galingus Andriejaičių, Genių, Gudlaukio, Tamošaičių ąžuolus...
Na, o vandens sporto mėgėjai gali pasiplaukioti Jūros bei Akmenos upėmis. Patogiausia plaukti pavasarį, kai abiejose upėse daugiau vandens, tačiau netrūksta baidarininkų ir vasarą. Tiesa, plaukiant gali tekti patirti ir ekstremalių išbandymų: abiejose upėse gausu akmenų, staigių posūkių, vingių ir slenksčių. Sraunia Akmenos upe pradėti plaukti galima nuo Pakoplyčio, o baigti Ringiuose, o Jūra plaukimas paprastai pradedamas nuo Balskų kaime esančios šios upės užtvankos ir plaukiama iki Tauragės. 38 km. ilgio maršrutas Jūra nėra lengvas, tad baidarininkai dažniausiai jį sukaria per porą dienų.
 |
| Justino Lingio nuotr./Akmena ne veltui taip vadinama... |
Paminėjau tik dalį įdomybių, kuriuos galima išvysti šiame įspūdingame parke. Jo darbuotojai jums būtinai dar parekomenduotų pamatyti tvarkomą Indijos piliakalnį, pereiti per Plynosios aukštapelkės kemsynus nutiestu ilgu mediniu lieptu ir pasiekti apžvalgos bokštą, pasigrožėti puikiu parko apylinkių kraštovaizdžiu – kalvomis, slėniais, upeliais, pievomis... Visko neaprašysi – žemę geriausia matuoti savomis kojomis.
