Didžiulis, blankus ir stokojantis charakterio – suprantama, tokia jo reputacija nelabai įkvepia. Vis dėlto Taškentas neišvengiamai tampa pirma ir paskutine stotele lankantis Uzbekijoje, todėl neskubėkite jo niekinti – ši gyvybinga sostinė pateiks ne vieną staigmeną, tereikia žinoti, kur ieškoto jo įdomybių.
Štai keletas idėjų, kur užsukti, jei viešėsite Taškente – kad viešnagė Uzbekijoje prasidėtų ir baigtųsi dar įspūdingiau.
1. Turgūs
Jų mieste daug , be to, europiečio akiai visi atrodo įdomūs ir egzotiški. Taupantieji laiką gali užsukti bent jau į Oloy Bozor turgų – jis pačiame miesto centre, nedidelis, tvarkingas, gražus ir draugiškas turistams – be vietinių maisto produktų ir kitų įprastų prekių, čia galima įsigyti ir uzbekiškų suvenyrų.
Tačiau ieškantys aštresnių įspūdžių tiesiog privalo apsilankyti Čiorsu (Chorsu Pozor) – didžiausiame ir seniausiame šalies turguje, kuriame, atrodo, parduodama viskas, ką tik galima įsivaizduoti.
Įspūdinga vien turgaus išvaizda – laikantis senovinių tradicijų, pagrindinę prekyvietę gaubia didžiulis tradiciniais ornamentais išmargintas kupolas, o prekystaliai išsidėstę keliuose aukštuose.
Užsieniečiams, žinoma, įdomiausi bus maisto skyriai – gausybė mums pažįstamų ir neregėtų riešutų ir džiovintų vaisių, prieskonių kalnai, keisti pieno produktai, pavyzdžiui, aitrus uzbekiškas rūgpienis qatik, tirštas, kreminis jogurtas sezme arba – varškės rutuliukai su prieskoniais, o jei svečiuositės rudeniop – ir kalnai šviežio derliaus.
Turistų čia vis dar palyginti nedaug, taigi prekeiviai smalsūs ir svetingi – kalbina, siūlo ragauti (atsargiai su maistu tiesiai ir pardavėjo rankų – higienos čia nelabai paisoma!) ir, žinoma, pirkti, pirkti...
Būtina derėtis, jei mokate rusiškai, sulygti abiem tinkamą kainą bus lengviau.
Aplink turgų gausu nebrangių arbatinių ir užkandinių, kur galima paskanauti paprasto, bet skanaus uzbekiško maisto.
2. Plovo karalystė
Plovas Uzbekijoje – jokia egzotika, čia jo valgoma daug ir dažnai, tačiau Taškente yra vieta, kurioje verta apsilankyti ne vien dėl šio patiekalo – nors, žinovų teigimu, čia jis pats skaniausias – bet ir dėl labai autentiškos atmosferos.
Tai – tolėliau nuo centro esantis restoranas „Beshqozon“, iškaboje prie pavadinimo turintis rusišką prierašą – „Vidurinės Azijos plovo centras“. Užėjus vidun nesunku suprasti, kodėl.
Čia galima net tik paskanauti šio patiekalo, bet ir stebėti, kaip jis gaminamas. Į atviroje erdvėje esančią virtuvę įleidžiami visi, kas nori, galima vaikštinėti tarp plovo meistrų, stebėti jo ruošimo procesą ir fotografuoti – niekas nepyksta ir apskritai nekreipia dėmesio į smalsuolius – visi čia užsiėmę pjaustymu, smulkinimu, maišymu, krosnių kurstymu, porcijų dalijimu ir dūmų vaikymu.
Belieka tik stebėtis virėjų rankų miklumu bei ištverme ir spėlioti, kiek plovo per dieną jie pagamina didžiuliuose savo puoduose, kurie, regis, ištuštėja ir būna vėl užpildomi akimirksniu.
Geriausia čia ateiti rytais, per patį veiksmo įkarštį – bus daug dūmų, triukšmo, karščio, žmonių ir aromatų. Taigi įspūdis išliks ilgam.
Dar vienas restorano privalumas – plovu mėgausitės visai šalia Taškento televizijos bokšto, į kurį vėliau galima pakilti pasigrožėti miesto vaizdais, nors fotografuoti, deja, draudžiama.
3. Viešbutis „Uzbekistan“
Jo neįmanoma nepastebėti – Taškento svečiams visuomet siūloma užsukti į Amiro Timūro aikštę pačioje miesto širdyje, aplink kurią išsidėstę dauguma lankytinų sostinės objektų.
Įspūdingų gabaritų viešbutis stūkso tiesiai už Amiro Timūro statulos, o kaip jį vertinti, spręsti jums – vieniems jis bjaurus sovietmečio reliktas, nykus betoninis gremėzdas, darkantis modernų Taškento veidą, kitiems – nekenksminga, nostalgiją kelianti praeities liekana, iliustratyvus anų laikų architektūrinės estetikos pavyzdys.
Vis dėlto įdomiau ne stebėtis ar baisėtis viešbučiu iš išorės, o užeiti vidun ir pakilti į viršutiniame aukšte esantį restoraną (jo interjeras, beje, taip pat atrodo mažai pakitęs nuo septintojo–aštuntojo dešimtmečių) ir pasigrožėti Taškento panorama.
Skirtingai nuo TV bokšto, apsilankymas čia nieko nekainuoja, o vaizdas – išties puikus ir fotografuoti galima, kiek tik širdis geidžia.
4. Metro
Taškento metro – ne tik patogi (ir labai pigi!) susisiekimo priemonė. Jį įkvėpė gražieji Maskvos bei Sankt Peterburgo metro. O kai kurios jo stotelės vertos apsilankymo vien todėl, kad yra neįprastai puošnios.
Palyginti neseniai – iki 2018-ųjų – Taškento metro buvo draudžiama fotografuoti, dabar tai daryti galima – štai ir dar viena proga originalių „selfių“ entuziastams papildyti savo kolekciją.
Gražiausios metro stotelės: „Alisher Navoi“, „Kosmonavtlar“, „Toshkent“, „Beruniy“.
5. Parkai
Blankokos architektūros miestą gelbsti parkai – jie suteikia Taškentui gyvybės ir karštomis vasaros dienomis tampa tikru išsigelbėjimu nuo spiginančios saulės.
Be to, parkai yra ir laisvalaikio centrai patiems įvairiausiems visokio amžiaus žmonėms – matyt, todėl, kad juose netrūksta veiklos, todėl pasivaikščiojimas ar pasisėdėjimas kavinukėje parke yra ir puiki proga stebėti Taškento gyventojų įvairovę.
Parkuose taškentiečiai sportuoja (labai populiarus stalo tenisas), žaidžia žaidimus – nuo šachmatų iki smiginio, apsiperka čia pat įsikūrusiose mažytėse krautuvėlėse, vaikai pramogauja ant batutų ir pripučiamų čiuožyklų...
Dar žmonės skanauja ledų ar pyragaičių, rengia piknikus, pietauja ir vakarieniauja madingose kavinėse, žaidžia loterijose, parkuose rengiami sendaikčių turgūs, sporto varžybos – retai kuriame kitame mieste galima pamatyti tokį aktyvų parkų gyvenimą!
