Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vieta, kur draudžiama patiekti mėsą: vegetarų rojus traukia žmones iš viso pasaulio

Indijos dvasinė sostinė Varanasis yra nuo seno žinoma kaip vienas švenčiausių pasaulio miestų. Vis dėlto pastaruoju metu jis vilioja keliautojus iš viso pasaulio ne tik dėl noro išvalyti sielą, bet ir pasimėgauti nuostabiu maistu – Varanasis virsta tikru vegetarų rojumi.
Varanasis
Varanasis / Shutterstock nuotr.

Žmonės atvyksta ne tik dėl dvasinių priežasčių, bet ir dėl maisto

Varanasis, apgyvendintas mažiausiai 1800 m. pr. m. e., yra gerai žinomas kaip vienas seniausių ir švenčiausių gyvų miestų. Kiekvieną dieną, kai virš galvų aidi šventyklų varpai, dešimtys tūkstančių maldininkų nusileidžia 88 akmeniniais laiptais ir pasineria į Gango upę, kad nuplautų savo nuodėmes, rašoma BBC.

Nuliūdusiųjų artimieji plūsta į dvi Varanasio kremavimo vietas, kur visą parą dega laidotuvių laužai, tikėdami, kad pats Šiva šnabžda išlaisvinimo giesmę į visų čia kremuojamų žmonių ausis ir suteikia jiems momentinę mokšą arba išganymą.

M.Mozyro nuotr./Varanasis
M.Mozyro nuotr./Varanasis

Tačiau į Varanasį keliaujama ir dėl visai kitų priežasčių – jame galima ne tik susidurti su mirtimi ar išvalyti sielą, bet ir paragauti unikalaus vegetariško maisto.

Vairuotojas Rakešas Giri pasakoja, kaip, anot hinduistų tikėjimo, visatos griovėjas Šiva senovėje įkūrė Varanasį. Kaip ir dauguma Varanasio gyventojų, Rakešas yra uolus šaivitas (Šivos garbintojas). Kadangi Šivos pasekėjai tiki, kad jis yra vegetaras Dievas, jis ir dauguma kitų Varanasio gyventojų laikosi griežtos grynosios vegetariškos dietos.

„Mano šeima ir aš jau ištisas kartas esame gryni vegetarai. Atsisakome net gerti vandenį namuose, kuriuose vartojami kiaušiniai“, - sako Giri.

Varanasis gali būti Indijos dvasinė sostinė, bet jis iki šiol nebuvo žinomas kaip viliojantis kulinarinius piligrimus. Dauguma keliautojų, vykstančių po Indiją, prieš važiuodami į Varanasį, greičiausiai aplankys Delį, Kalkutą ar Čenajų. Tačiau virėjai iš viso pasaulio ima semtis įkvėpimo iš šio miesto kulinarinio paveldo ir atkuria jo skonius savo restoranuose.

Virtuvės šefas Vikas Khanna, 2011–2016 m. kasmet pelnęs „Michelin“ žvaigždutę, kai vadovavo restoranui Manhatane, sakė, kad jį sužavėjo vienoje Varanasio šventykloje patiekiami grikių miltų blyneliai.

„Iš visų jėgų stengiausi juos atkurti savo virtuvėje Manhatane. Skonis tiesiog dieviškas“, – prieš porą metų „Lonely Planet“ tikino V.Khanna.

Dvi „Michelin“ žvaigždutes pelnęs virtuvės šefas Atulas Kochharas savo modernų indų restoraną Londone pavadino „Benares“ (Varanasio pavadinimas britų valdymo laikais). Savo to paties pavadinimo kulinarinėje knygoje šefas pristato vegetariškus receptus, tokius kaip avinžirnių blyneliai ir pomidorų salotos, kuriuose išryškinami mieste paplitę saldžiarūgščiai skonių deriniai.

Net Indijos garsenybė virėjas Sanjeevas Kapooras yra rašęs apie savo pomėgį Varanasio maistui pabrėždamas puikius vegetariškus patiekalus.

Meniu pagrįstas ajurvedos principais

Žinoma, Indijoje patiekalų be mėsos yra visur. Tačiau Varanasio vegetariška virtuvė įdomi tuo, kad jos patiekalams tiesioginę įtaką daro stiprus dvasingumo jausmas, rašoma BBC.

Meniu yra pagrįstas ajurvedos principais ir laikosi griežčiausių vegetarizmo standartų, nustatytų sanatana dharmos – absoliučios hinduizmo formos. Todėl gaminant maistą, draudžiama naudoti svogūnus ir česnakus, kurie, kaip manoma, didina pyktį, agresiją ir nerimą.

„Beveik kiekvienuose Varanasio induistų namuose yra Šivai skirtas altorius. Neįsivaizduojama, kad namie būtų galima valgyti mėsą, – aiškina šventikas Abhišekas Šukla.

– Išlikti sattviku yra prioritetas tiems, kurie nori pasiekti išganymą, nes tikime, kad priešingu atveju mūsų sielos kentėtų kaip ir tie, kuriuos nužudėme dėl maisto. Mėsa, svogūnai ir česnakai sustiprina tamasinius (priešingus sattvik) polinkius, todėl žmonėms sunku susikaupti.“

G.Lebednykaitės nuotr./Varanasis
G.Lebednykaitės nuotr./Varanasis

Tradiciškai daugelyje Varanasio restoranų buvo patiekiama mėsa, kad būtų patenkinti Vakarų turistų ir visavalgių piligrimų poreikiai, o vietiniai sattviški patiekalai pirmiausia buvo valgomi namuose.

Tačiau 2019 m. hinduistų nacionalistų BJP vyriausybė uždraudė pardavinėti ir vartoti mėsą 250 m spinduliu nuo visų Varanasio šventyklų ir paveldo objektų. Tai paskatino restoranus pradėti siūlyti vietinius vegetariškus receptus, kurie Varanasio namuose buvo perduodami iš kartos į kartą, tačiau anksčiau lankytojams buvo neprieinami.

Vietinių gyventojų skaičiavimais, šiandien Varanasio mieste yra nuo 40 iki 200 sattvi restoranų - tai didžiulis šuolis po 2019 m. priimto mėsos draudimo. Pavyzdžiui, viename restorane meniu keičiamas du kartus per dieną atsižvelgiant į tai, ką tą rytą galima įsigyti vietos turguje.

Tai paskatino restoranus pradėti siūlyti vietinius vegetariškus receptus, kurie Varanasio namuose buvo perduodami iš kartos į kartą.

Be restoranų, Varanasis gali didžiuotis puikiu gatvės maistu, prilygstančiu Bankokui ar Stambului.

Vienas iš tokių pavyzdžių – pomidorų chaatas, randamas viename iš kioskų. Jo receptą 1968 m. sukūrė savininko senelis, kuris pagamino aštrų ir pikantišką pomidorų košės pagrindą, apipiltą cukraus sirupu su kmynų prieskoniu ir papildytą traškiais gruzdintais avinžirnių miltų makaronais. Šiandien šio patiekalo nerasite niekur kitur už Varanasio ribų.

Kitas skanumynas – putojanti saldinta pieno arbata, patiekiama puodeliuose su skrebučiais. Šį gardų priedą sudaro dvi riekelės duonos, keptos ant karštų anglių, apteptos šviežia grietinėle ir apibarstytos cukrumi.

Dauguma indų žino, kad Varanasis yra betelio lapų sostinė. Šie paprastai vartojami valgio pabaigoje, nes padeda virškinti ir gaivina burnos kvapą.

Kasmet ne pandemijos metu į Varanasį atvyksta milijonai lankytojų. Nors dauguma atvažiuoja ieškodami dvasinio išsigelbėjimo, čia tikrai galima susipažinti ir su nuostabiu vietiniu maistu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?