Šalčio rekordas Oimiakone užfiksuotas 1924-iaisiais, kai termometrų stulpeliai nukrito daugiau nei 70 laipsnių žemiau nulio. Miestelio mokykla uždaroma tik tuomet, kai oras atvėsta iki -52 laipsnių, o dalis vietinių mėgstamų patiekalų – termiškai neapdoroti ir sušalę į ledą. Smalsumo vedami turistai kartais užklysta į šią įšalo žemę, tačiau neįpratusiems sunku ištverti ten net kelias dienas.
Nuo didžiausio šalčiausiu laikomo didmiesčio, Jakutsko, Oimiakoną skiria dviejų dienų kelionė automobiliu. Kadangi tokiomis sąlygomis sudėtinga ką nors užauginti, o atsivežti iš kito miesto užtrunka per ilgai, daugiausiai vietiniai vartoja mėsą ir žuvį. Žmonės ten vartoja ir į ledą sustingusią mėsą, o iš arklio kraujo pagamintais ledo kubeliais skanina makaronus.
Lauko tualetai ir laužai kapinėse
Tokioje temperatūroje užšąla ne tik lauke palikta degtinė, bet ir neįjungtų automobilių varikliai. Dėl šios priežasties Oimiakono gyventojų garažai – šildomi. Tie, kurie tokių neturi, užkurtas transporto priemones laiko visą parą. Žmonės nesivargina jų išjungti atvykę ir į vienintelę parduotuvę, turgų ar į svečius.
