Vaizdas, kvapas, lytėjimas
Ant sienų šioje erdvėje šalia A2 vartų išvykimo salėje iškabinti Indonezijos batikos meistrų kurtos didelio formato drobės – „Asmenybės raštai“. Daugiau nei 5 tūkst. metų egzistuojanti audinio dažymo technologija yra saugoma UNESCO, o taip liejant ant šilko kiekvienas raštas sukuriamas unikalus ir išskirtinis – kaip žmogus.
Šalia Indonezijos meistrų darbų eksponuojami ir lietuvių sukurti akrilo paveikslai. Jie taip pat netradiciniai – kurti ne profesionalių menininkų, o įvairių savo sričių specialistų, kurie darbus tapė intuityvios estetikos metodu. „Kiekvienas žmogus turi tą pradą, ir taikydamas intuityvios estetikos metodą jis akvarele išlieja tai, kokią jis tuo metu turi emociją, kas jam yra svarbu“, – aiškino Aušra Kirlienė iš „Amres Art“.
Lankytojai taip pat galės palyginti, kuo skiriasi tikras ir sintetinis šilkas, pagal kvapą ir spalvas pasirinkti atviruką su išlieta akvarele.
„Esame įpratę vien galvoti galva. O ką mes norime atskleisti šia erdve – kad žmogus pradėtų jausti. Pamirštam, kad ir tai yra informacijos šaltinis“, – 15min sakė su „Amres Art“ dirbanti verslininkė Rūta Kaupinytė-Gotesman.
Ji pabrėžė, kad nedideliam oro uostui, tokiam kaip Vilniaus, svarbu ieškoti išskirtinių idėjų. „Pavyzdžiui, Singapūro oro uostas kuria potyrius, bet tai jie daro per technologijas. Mūsų mintis – žadinti žmogaus jautrumą, pojūčius“, – aiškino R.Kaupinytė-Gotesman.
„Vietoj to, kad prieš skrydį vaikščiotum ir ieškotum, kur kavą išgerti, galima ateiti verčiau nusiraminti čia“, – patarė ji.
Oro uoste svarbu nusiraminti
„Kiekvienam keleiviui norisi naujo potyrio, – atidarymo metu trečiadienį kalbėjo oro uosto direktorius Dainius Čiuplys. – Visi žinom, kokios paslaugos oro uoste teikiamos, ir jos labai standartinės – galime pavalgyti, apsipirkti, pakrauti telefoną, kavos išgerti. Bet labai retai pasitaiko tokių erdvių, kur tu gali pasižiūrėti į meną, pačiupinėti, patirti naujus potyrius.“
Naujoji „Amres Art“ erdvė įrengta išvykimo salėje, prie A2 vartų. Ten anksčiau veikė kino salė, bet D.Čiuplys teigė, kad per kelerius metus filmų idėja jau buvo šiek tiek išsisėmus. „Esame labai patenkinti, nes erdvė atgijo. Galima pasimėgauti, nusiraminti prieš skrydį – kas yra labai svarbu“, – kalbėjo oro uosto vadovas.
Oro uostai savo erdvę planuoja ne tik atsižvelgdami į efektyvumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kokį poveikį aplinka daro keliautojų psichologinei būsenai, nes oro uostas visgi dažnam kelia ir nerimą. Pavyzdžiui, dydžiu į Vilniaus panašus Londono Sičio oro uostas tai yra nusistatęs kaip vieną iš savo rekonstrukcijos prioritetų.
„Oro uostas yra stresą kelianti vieta, – interviu 15min yra teigęs Londono Sičio oro uosto vadovas Robertas Sinclairas. – Kai kurie bijo skristi, kiti nerimauja pamesti dokumentus, kitiems baimę kelia ėjimas pro patikrą, dar yra ir baimė praleisti skrydį, prarasti lagaminą – yra daug dalykų, kurie oro uoste gali pakelti streso lygį. O šiandienos visuomenė yra labai užsiėmusi, dėl ko psichinės sveikatos tema yra tapusi labai svarbi.“ Dėl to kreipiamas dėmesys į tokius dalykus kaip šviesos, dizainas, spalvos, kaip ir kur pateikiama informacija, kaip elgiasi oro uosto darbuotojai.
A.Kirlienė trečiadienį teigė, kad naująja erdve siekiama tiek padėti keleiviams nusiraminti, tiek jiems leisti patirti įvairius jausmus. „Bus galima pasimėgauti tikrais dalykais ir kūriniais, kurie yra tam tikra terapija“, – aiškino ji.
Ši ekspozicija veiks bent kelis mėnesius, o pavasarį oro uosto keleiviams planuojama pristatyti naujus darbus.
