Vadinamasis „pagalvės“ mokestis Lietuvoje – ne naujiena. Jį jau moka Druskininkų (0,58 euro), Birštono (0,58 euro) ir Palangos (0,3 euro) svečiai. Tiesa, pastaroji nuo kitų metu šios rinkliavos ketina atsisakyti, pakeisdama ją kita.
Gerinti žinomumą
Vilniaus vadovai vieni priiminėti sprendimo nenori – tikisi turizmo struktūrų pritarimo. Toks buvo ir mero Remigijaus Šimašiaus susitikimo su Lietuvos viešbučių ir turizmo asociacijos, Turizmo rūmų vadovėmis tikslas. Šios institucijos naująjį „pagalvės“ mokestį remia. Bet su sąlyga, kad surinkti pinigai bus naudojami ne bet kam, o gerinti Lietuvos žinomumą pasaulyje.
„Džiugu, kad mokesčio dydis ir visa kita buvo suderinta su verslu, labai atsižvelgta į mūsų ilgalaikes sutartis, sudarytas, kai užsakomi dešimt kambarių ir t. t., taip pat kad būtų pereinamasis laikotarpis. Norėtume, kad ir nakvynei butuose tas mokestis būtų taikomas kaip ir viešbučiams. Vienas svarbiausių veiksnių, kad verslas dalyvautų skirstant surinktas lėšas, nes mes matome tas sritis“, – kalbėjo Lietuvos viešbučių ir turizmo asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
Jos teigimu, jeigu iki 2017 metų bus atnaujinti Koncertų ir sporto rūmai, virsiantys konferencijų centru, tuomet atsigautų konferencinis turizmas – atsivertų rinka kitokiems klientams. Pasak E.Šiškauskienės, Lietuva, o visų pirma Vilnius, privalo garsinti savo vardą kitose šalyse, nes net Lenkijos viduryje apie mus jau mažai kas būna girdėjęs.
Nežino net Lenkijoje
„Mums reikia didinti konkurencingumą. Mes turime apie save paskelbti, kas yra ta Lietuva. Būkime realistai, nelabai kas apie mus žino. Net ir imant tą pačią Lenkiją, jau jos viduryje nelabai mus žino. Tiek Lenkijoje, tiek Vokietijoje. Su Turizmo departamentu yra sudėliota strategija, išsirinktos rinkos, nes negalime dirbti su šimtu rinkų, turime išsirinkti penkias-šešias, dirbti su ambasadomis, miestais“, – tikino E.Šiškauskienė.
R.Šimašius tam pritarė, teigdamas, kad dar reiksią galutinai suderinti, kaip surinkta rinkliava bus naudojama. „Tai bus ir tikslinės konferencijos, ir reklaminiai intarpai, ir kelionių organizatorių atsivežimai bei parodymas, ką mes turime, ir įvairiausi kiti dalykai, kurie padėtų atvežti kaip įmanoma daugiau turistų, ypač tokių, kurie čia paliktų kuo daugiau pinigų, kas užtikrintų visiems kuo geresnį gyvenimą“, – teigė meras.
Bet, anot mero, būtinas verslo pritarimas, jeigu to pritarimo nebus sulaukta, to mokesčio esą nebus.
Mes žinome, kokioje duobėje yra atsidūrusi Lietuvos rinkodara, todėl Vilniui būtina būti vėliavnešiu. Būtina Vilniui investuoti į rinkodarą, – teigė Ž.Gavelienė.
Kiek anksčiau meras yra sakęs, kad klausimas dėl šio mokesčio yra „pribrendęs ir perbrendęs“, o iniciatyvą palaiko ir Nacionalinė turizmo verslo asociacija, atsižvelgta į verslo pateiktas pastabas. „Jei būtų priešingai, pats išimčiau klausimą iš darbotvarkės“, – prieš kelias dienas tikino meras.
Gera investicija
Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė šį mokestį vadina labai gera investicija. „Mes žinome, kokioje duobėje yra atsidūrusi Lietuvos rinkodara, todėl Vilniui būtina būti vėliavnešiu. Būtina Vilniui investuoti į rinkodarą, kito būdo nėra. O tai yra tik vienas iš būdų, kaip surasti pinigų greituoju būdu ir, manau, tai bus teigiamas žingsnis, jeigu mes visi sutarsime ir rasime tikslingiausią būdą panaudoti tuos pinigus“, – teigė Ž.Gavelienė.
Ž.Gavelienės teigimu, šiuo metu Lietuva pralaimi kaimyninėms šalims.
Kitais metais mokestis siektų pusę euro už naktį, o 2017 metais – eurą.
Naujoji rinkliava dar nėra svarstyta Vilniaus taryboje, tą politikai ketina daryti artimiausiame posėdyje kitą trečiadienį. Anot mero, koalicijos partneriai idėją palaiko, nors neoficialiai kalbama, kad kai kurios partijos turi abejonių dėl tokio mokesčio tikslingumo.
