Savivaldybės įmonės Vilniaus plano direktorė Jurga Silvija Večerskytė Šimeliūnė BNS teigė, jog bus tvarkoma palei istorinę ašinę liniją einanti parko teritorija, kurią sudarys dvi dalys. Pirmuoju etapu rengiamas rūmų kiemo, parterinės parko dalies, esančios arčiau L.Sapiegos gatvės sutvarkymo projektas, iki kovo ketinama parengti ir likusios, arčiau Antakalnio gatvės esančios dalies pasiūlymus. Šioje dalyje bus atsodinta daugiau medžių.
„Atkuriame pagrindinus barokinio parterio sodo bruožus – erdvinę ir planinę struktūrą, taip pat atsiras mažosios architektūros elementai: atkuriami suolai, atsiras baseinas su fontanu“, – sakė ji.
Anot jos, visi darbai paremti archeologiniais tyrimais – jų metu rasti po žeme išlikę fontano pamatai, niša, prie tvoros esančių barokinių laiptų pamatai, jie bus atkurti. Planuose numatoma įrengti šviestuvus, laistymo sistemas, vandentiekį, suoliukus, šiukšliadėžes.
J.S.Večerskytė – Šimeliūnė pripažįsta, kad daugiausia aistrų gali kelti siūlymai iškirsti didžiąją dalį medžių arčiau rūmų esančioje parko dalyje. Jos teigimu, tai yra būtina norint atkurti autentišką parko vaizdą, kuris buvo aprašytas išlikusiuose istoriniuose dokumentuose. Specialistė pabrėžia, kad Sapiegų rūmų ir parko kompleksas yra vienintelė tokia sostinėje išlikusi barokinė erdvė, tačiau šiuo metu nėra išlaikiusi autentiškumo.
„Barokinis parteris yra atvira erdvė prieš rūmus. Tai yra vieta, kur išėjus iš rūmų į kiemą atsiveria atviras parteris, gėlynų raštai. Turime ganėtinai vertingų medžių, klevų, kurie yra nebūdingi barokinei epochai, apskritai nebūdingi medžiai, bet mes dalį jų išlaikome. Tuos, kurie vizualiai gražūs, saugotini – tai savotiškas kompromisas“, – pasakojo ji.
Tuo metu parko dalyje arčiau Antakalnio gatvės bus kaip tik sodinama daugiau medžių, atkurta žvaigždinė takų sistema su centriniu baseinu. „Vilniaus plano“ vadovė sako, kad patys darbai parke galėtų prasidėti vasarą – kol jie vyks, parkas bus uždarytas.
Sapiegų rūmų ansamblis – vienintelis Lietuvoje išlaikęs palyginti nedaug vėlesniais statiniais pažeistą teritoriją turintis barokinis rūmų ir parko ansamblis. Rūmus 1689-1692 metais pagal Giovannio Battistos Fredianio projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega Vilniaus Antakalnyje. XIX a. pradžioje parko pastatuose įkurta ligoninė, įvairios gydymo, slaugos paslaugos čia buvo teikiamos iki 2015-ųjų, kuomet ligoninė iškelta, parke įkurtas startuoliams skirtas technologijų parkas. Barokinė Sapiegų rezidencijos dalis yra pripažinta kultūros paveldo objektu.
