Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas ceremonijoje atveriant skverą sakė, kad tai yra simbolinis dėkingumo ir pagarbos ženklas J.Lukšai-Daumantui.
„Apie laisvės kovotojų pasipriešinimo svarbą ir reikšmę mūsų istorijai nuo šiol primins Lukšos-Daumanto skveras, ir ateityje čia iškilsiantis paminklas“, – teigė T.Gulbinas.
Prieš penkerius metus J.Lukšos-Daumanto vardas jau buvo suteiktas nedidelei aikštei tarp Savanorių prospekto ir S. Konarskio gatvių Naujamiestyje. Planuojant jo sutvarkymą prisiminta čia stovinčios skulptoriaus Rimanto Dauginčio skulptūros „Lakštingala“ istorija. Protesto prieš sovietų sienų kontrolę vardan, 1990 metais jis susidegino prie Vengrijos sienos.
Pasak savivaldybės tarybos narės Kamilės Šeraitės, nuspręsta, kad skulptūra „Lakštingala“ verta likti svarbiausiu šios aikštės akcentu.
Kadangi tai būtų riboję galimybę čia pat įamžinti J.Lukšos-Daumanto atminimą, partizano vardo įamžinimui nuspręsta ieškoti kitos vietos – erdvė Žirmūnuose pasirinkta, nes čia veikė partizanų štabas, kuriame lankydavosi ir pats J.Lukša-Daumantas.
Savivaldybės teigimu, skvere atsirasiančiam paminklui baigiamos rengti konkurso sąlygos, jos bus pristatytos skulptorių bendruomenei Lietuvos dailininkų sąjungoje. Išrinkti geriausią projektą tikimasi ateinantį pavasarį.
J.Lukša, turėjęs Skirmanto ir Daumanto slapyvardžius, pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.
J.Lukša žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno. Partizano palaikai iki šiol nerasti.
Seimas 2021-uosius yra paskelbęs J.Lukšos-Daumanto metais.
